Pagal kelionių organizatoriaus programą norintys vakare galėjo sudalyvauti papildomoje ekskursijoje „Talino paslaptys ir legendos“. Ekskursijos kaina – 10 Eur asmeniui. Gidas šią ekskursiją labai rekomendavo, o kadangi mes buvome suplanavę kad joje dalyvausime, tai greitai užkandę viešbučio restorane išsiruošėme pažindintis su naktiniu ir paslaptingu Talinu. Iš karto pasakysiu – ekskursija labai patiko. Jau nebepamenu didžiosios dalies to, ką pasakojo gidas, tačiau tuo metu įspūdis buvo tikrai geras. Vaikščiojome tomis pačiomis gatvelėmis, kaip ir pirmosios ekskursijos metu, užsukdami į naujus skersgatvius. Auksinės žibintų šviesos ir seni namai kūrė iš tiesų jaukią ir paslaptingą atmosferą. Pasakojimas buvo įdomus ir įtraukiantis.
Ar žinojote – kad jeigu girdite besisukančią vėtrungę, tai ne vėjo darbas, o vietinės raganos ją suka? Taline gyvena ne tik raganos, tačiau ir velniai linksminasi. Sklando legenda, kad viename iš senamiesčio namų kadaise velnias vestuves buvo iškėlęs.
Jeigu Taline sutiksite keistą senį, klausiantį ar miesto statyba jau užbaigta, reikėtų atsakyti kad dar nebaigta, kad darbai dar vyksta, ir negreitai bus užbaigti. Legenda byloja, kad Ülemiste Vanake, ežero, esančio šalia Talino, senis, kiekvieną rudenį išlipa į krantą ir prisiartinęs prie miesto vartų klausia, ar miesto statyba užbaigta. Gavęs neigiamą atsakymą nusiminęs vandenis grįžta į savo buveinę iki kitų metų. Jeigu kuris nors iš sutiktų praeivių atsakytų, jog miesto statyba užbaigta, senis užtvindytų ir paskandintų Taliną. Todėl atsargiai!
Dar įdomesnė legenda pasakojama apie Šv. Olafo bažnyčios statybą. Pasak legendos, labai seniai turtingi miestelėnai nusprendė, kad norint pritraukti daugiau pirklių, reikia pastatyti aukščiausią pasaulyje bažnyčią. Pasirodo marketingas ir senais laikais buvo marketingas. Pradėjus ieškoti meistro, kuris galėtų tokį užmanymą įgyvendinti, į miestą atvyko paslaptingas vyras, tačiau jo įvardinta kaina buvo per didelė. Nepažįstamasis pasiūlė sandėrį, jog užmokesčio neims, jeigu miestelėnai atspės jo vardą. Darbai vyko greitai ir užsakovai sunerimo. Jie išsiuntė šnipus į visus šalies kampelius. Šie, užklydę į vienus namus išgirdo moterį dainuojant lopšinę: „Mik, vaikeli, miegok. Olafas greit grįš namo ir parneš tiek aukso, jog nupirks Mėnulį“. Sekliai suprato, jog sužinojo paslaptingojo bažnyčios statytojo vardą. Olafui baigiant statyti bažnyčią ir keliant kryžių, miestelėnai šūktelėjo: „Olafai, kryžius kreivas“. Išgirdęs tai meistras prarado pusiausvyrą ir nukrito. Pasak legendos, iš Olafo burnos iššliaužė gyvatė ir varlė. Nepaisant to, kad bažnyčiai pastatyti prireikė tamsiųjų galių, ji buvo pavadinta Olafo garbei.
Šias ir daug kitų įdomių legendų papasakojo gidas, vedžiodamas naktinio Talino gatvelėmis. Jeigu pasitaikys galimybė sudalyvauti panašioje ekskursijoje, tikrai rekomenduoju.
Po ekskursijos dar pasilikome senamiestyje. Pasivaikščiojome jaukiomis gatvelėmis, įsigijome Vanna Tallinn lauktuvėms, ir viešuoju miesto autobusu grįžome į viešbutį. Kitą dieną mūsų laukė dar viena ekskursija ir kelionė namo.