Pavasarį pasitikus Vilniuje ir Sudervėje būtų visai keista, jeigu neaplankytumėm Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako. Kaip tik pats tas tinkamiausias laikas, kai žibuokės dar nenužydėjusios, o jau baltus kilimus kloja plukės. Dūkštų ąžuolynas yra vienas iš seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje. Jame gyvena, auga, krebžda ir visaip kitaip egzistuoja daugybė retų ir nystančių rūšių – augalų, gyvūnų, grybų bei kerpių. Ąžuolyne įrengtas pažintinis takas ne tik supažindina su sengirės augmenija bei gyvūnija, bet ir su senovės lietuvių mitologija. Take įrengtos 38 medinės deivių, dievų ir mitologinių personažų skulptūros. Neries regioninio parko tinklapyje galite rasti daugiau informacijos apie Dūkštų ąžuolyno pažintinį taką.
Pažintinis takas įrengas civilizuotai, gal todėl jis toks populiarus ir gražesnę dieną atvykus aikštelė būna pilna automobilių. Atvažiuoja tiek šeimos su vaikais, tiek pavieniai gamtos mylėtojai, tiek porelės, ieškančios romantikos. Kartais net norisi atsidusti ne valstybine kalba – crowded.
Tiesa, patys takeliai jau ne vieną žiemą nugyvenę ir nevieną šimtą kojų atlaikę, todėl vietomis jau matyti nusidėvėjimo žymės, viena kita sulūžusi ar pakrypusi lenta.
Jau tradicija tapo, kad kiekvieną pavasarį Neries regioninio parko direkcija rengia plukių žydėjimo šventę. Kol kas šiame renginyje neteko dalyvauti, todėl negaliu sakyti, jog ir aš ten buvau, alų midų gėriau… ir t.t. Deja, tik apie planus skaičiau – Plukių žydėjimo šventė.
Kadangi tako pasirodė mažai, tai grįždami į Vilnių sustojome Dūkštose ir apsukome ratą aplink bažnyčią. Į vidų nosies nekišome, nors varteliai buvo atidaryti ir aplink juos slėpynių žaidė du vietiniai berniūkščiai. Dabartinė Dūkštų Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1850 – 1856 m. pagal Tomo Tišeckio projektą. Kaip ir dauguma Lietuvos bažnyčių turi turtingą istoriją. Plačiau su istorijos vingiais galima susipažinti Wikipedijoje – Dūkštų Šv. Onos bažnyčia. Prieš pastatant dabartinę bažnyčia šioje vietoje buvo pusiau mūrinė, pusiau medinė bažnyčia, priklausiusi pijorų ordino vienuoliams. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse palaidoti garsūs Lietuvos pijorai, jiems pastatytas paminklas.
Iš Dūkštų pasukus link Vilniaus susigundėme nuorodomis į išskirtinius ąžuolus. Aplankėme Ąžuolų karalienę, Ažuolų karalių ir Vaigeliškių ąžuolą.
Ąžuolų karalienei apie 300 metų, kamieno skersmuo 1,40 m, apimtis – 4,42 m. Medžio aukštis 27 metrai.
Ąžuolų karalius neatlaikęs arba metų naštos arba karalienės spaudimo baigė savo ąžuolišką gyvenimą ir šiuo metu galima apžiūrėti jo išvartą.
Vaigeliškių ąžuolas – karalienės ir karaliaus kaimynas bei bendraamžis. Kamieno skersmuo – 1,56 m, apimtis – 4,90 m, amžius – apie 300 m.
