Kauno marių regioninis parkas yra didysis šių metų atradimas. Nežinau, ar toks pats įspūdis bus ir vasarą, tačiau galiu užtikrintai pasakyti, kad žiema šiam parkui tinka. Prieš kelias savaites pasakojau apie Arlaviškių pažintinį taką (kadagių slėnį), o šį kartą dėmesys geologijai, jeigu o konkrečiau – atodangoms. Pirmąjį vasario sekmadienį teko pasivaikščioti tiek pakrante, tiek virš jos.
Žiegždrių pažintinis geologinis takas yra įrengtas Kauno marių pakrantėje, nuo skardžio atsiveria puikūs vaizdai į Kauno marias. Žiegždrių geologinio tako ilgis – 1,6 km. Nuorodą į geologinį taką galima rasti važiuojant keliu iš Vaišvydavos į Žiegždrius. Pradinė tako nuoroda aiški, tačiau pati tako pradžia – nelabai. Pasukus nuorodos kryptimis ir važiuojant keliuku pro sodybas, yra nuorodos į tako objektus, tačiau kur paties tako pradžia, nelabai aišku. Na, bet susigaudyti pavyko. Palikus automobilį vienoje iš aikštelių galima buvo pradėti geologinių turtų tyrinėjimą. Take įrengti informaciniai stendai, taip pat įvairūs galvosūkiai. Stendai informatyvūs ir smagūs, į geologinius procesus pažiūrėta su jumoru, todėl turėtų patikti visiems. Dalis tako veda skardžio pakraščiu, įrengta nemažai laiptų, todėl vietomis teks paplušėti jais kopiant.
Kadangi takas nėra žiedinis, nuėjus juo iki galo, tektų grįžti atgal tuo pačiu maršrutu, tačiau žiema ir užšalusios Kauno marios leido šį maršrutą paverti žiediniu – buvo galima eiti užšalusiu marių krantu. Ledu eiti buvo gana sudėtinga, tačiau dėl atsiveriančių peizažų tikrai verta.
Tako pradžioje yra geologine vertybe laikoma Žiegždrių atodanga. Atodangos aukštis – 22 m, ilgis 400 m. Nusileidus prie marių atsiveriančius sluoksnius galima apžiūrėti detaliau.
Marių krantu pasiekus geologinio tako pabaigą pasitiko nedidelės kopėtėlės, kurios padėjo užlipti į viršų. Ganėtinai slidu, tačiau užsiropšti pavyko. Šioje tako vietoje atsiveria Kalniškių konglomeratų atodanga. Tai 8 m aukščio ir 400 m ilgio status šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsiveria konglomeratų sluoksniai. Konglomeratas, tai koks kaip ir akmens giminaitis, turintis statybininko gyslelę. Konglomeratu vadinamos nuosėdinės uolienos, sudarytos iš nugludintų uolienos gabaliukų, smėlio, žvirgždo ir sutvirtinta cementu. Lietuvoje konglomeratai gana reti.
Prie konglomeratų atodangos takas eina skardžio pakraščiu. Medinis takas pakabintas (tiksliau iškeltas) skardžio šone, todėl prieš akis vienoje pusėje atsiveria konglomeratai, o kitoje pusėje galima mėgautis marių vaizdais. Tik tvarkydama nuotraukas pastebėjau, kad į kadrą nepateko laiptai. O jų tikrai yra.
Žiegždrių pažintinis takas tikrai įdomus. Tai puiki vieta praleisti kokią valandą gryname ore.
Kitas objektas, kuris buvo suplanuotas šiai dienai, atlase pažymėtas Girionių – Žiegždrių rekreacinis takas. Kadangi norint pasiekti šį taką reikia sukti atgal link Vaišvydavos, pakeliui dar trumpam pavyko užklysti į Šlienavą ir apžiūrėti jos bažnyčia, bei užlipti į Samylų piliakalnį. Šlienavos gyvenvietėje stovi Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. Bažnyčia medinė, primena gyvenamąjį namą. Iš pradžių aplinka pasirodė labai kičinė, bet kai akis pripranta, tai pradedi pastebėti kitus dalykus, pavyzdžiui, kaip viskas sutvarkyta ir kiek darbo įdėta.
Rekreacinis Girionių – Žiegždrių pažintinis takas prasideda Girionių poilsiavietėje, kurią galima pasiekti važiuojant Laumėnų gatve. Tai populiari poilsio vieta, kadangi pramogaujančių buvo daug tiek ant ledo, tiek ant kranto. Apie tako buvimą informacijos nepastebėjau, todėl intuityviai teko pasukti skardžiu, vedančiu marių pakrante. Kaip ir prieš tai, vaizdai atsiveria puikūs, todėl teliko tik mėgautis. Kiek žiūrėjau žemėlapyje, rekreacinis takas nėra žiedinis, prie Žiegždrių jį pratęsia Žiegždrių pažintinis takas. Priėjus Žaisos upelį takelis pasirodė per slidus ir per status tokiam orui, todėl čia maršrutą teko baigti.
Pasukus link Vilniaus trumpas stabtelėjimas parduotuvėje ir ten nusipirktos bandelės su lašinukais bei arbata iš tesrmoso sušildė per pusdienį suledėjusį organizmą, todėl dar užteko jėgų trumpam užsukti į Žiežmarius. Tai miestelis Kaišiadorių rajone, kurio senamiestis laikomas urbanistiniu paminklu. Yra išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX – XX a. statyti namai. Įspūdinga Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1924 m. Miestelio centre stovi laisvės paminklas, yra sinagoga. Sinagoga, deja į kadrą nepateko. Buvo minčių paieškoti ir Žiežmarių dvaro, tačiau padėjęs spausti šaltukas šiuos planus atidėjo kitam kartui.
