NASA paroda Varšuvoje „Vartai į kosmosą“

Kovo pradžioje vartydama pasiūlymus viename grupinių apsipirkimo tinklapių pastebėjau pasiūlymą aplankyti NASA parodą Varšuvoje. Kurį laiką audžiau mintį, kad atsiras daugiau norinčių ir pavyks sukomplektuoti ekipažą bent iš 4 asmenų, norinčių aplankyti ne tik parodą bet ir Varšuvą. Deja, neatsirado, todėl minties apie savarankišką kelionę teko atsisakyti ir beveik paskutinę minutę čiupau vienos dienos kelionę į Varšuvą. Kelionė kainavo 39 Eur + 1 Eur už tarpininkavimą tinklapiui. Į kelionės kainą buvo įskaičiuotas nuvežimas, parvežimas, parodos bilietai ir ekskursija po Varšuvą. Skaičiavau ir taip, ir šiaip –  visai nebrangiai man čia išėjo. Kelionės organizatorius –  Excursus. Iš Vilniaus išvykome kovo 18 d. 6:30 ryte ir Varšuvą pasiekėme apie 14 val. Lenkijos laiku. Autobusas ne pirmos jaunystės ir dideliu komfortu nepasižymėjo, tačiau dažni ir gana ilgi sustojimai kas 2-2,5 val. neleido kojoms priaugti prie  autobuso sėdynės.

Paroda „Vartai į kosmosą“ pasakoja vaizdžiai pasakoja kosmoso užkariavimo istoriją. Nuo pirmųjų itin drąsių Ž. Verno fantastinių apsakymų iki realaus pasivaikščiojimo po Mėnulio paviršių, tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir Žvaigžių karų. Kosmoso užkariavimo istorija iliustruojama daugiausia maketais, tačiau pateikiamas ir vienas kitas realus eksponatas. Buvo galimybė po parodą vaikščioti su gidu, tačiau gana greitai nuo jo pabėgau. Tą lėmė kelios priežastys: 1. dėl itin gausios lietuvių grupės (pilnas dviaukštis autobusas) pasakojimas gana prastai girdėjosi, o stumdytis ir brautis pro minią kažkaip nesinorėjo 2. dėl tos pačios grupės gausumo gana sunku buvo apžiūrėti eksponatus ir bent trumpam užmesti akį į informacines lenteles ar ekranuose rodomą vaizdo medžiagą.

Parodoje eksponatai suskirstyti į pagal temas, arba gal labiau laikotarpius, geriausiai atspindinčius didžiausius ir reikšmingiausius proveržius. Pabandysiu papasakoti bent apie dalį iš jų.

Žiulis Vernas laikomas mokslinės fantastikos pradininku. Tikriausiai ne vieną jo knygą esate skaitę. Knygoje „Nuo Žemės į mėnulį“ (išleista 1865 m) bei  pasakojama istorija, kaip keli drąsūs džentelmenai pasigamina patranką ir ja išskrenda į Mėnulį bei patiria ten visokių įdomių nuotykių. Prisipažinsiu, kad šios knygos neskaičiau. O jeigu ir skaičiau, tai buvo vaikystėje, todėl šią klaidą artimiausiu metu ištaisysiu. Pagal šią knygą ir jos tęsinį „Aplink Mėnulį“, kino genijus Ž. Meljė 1902 m. pastatė pirmąjį fantastinį filmą „Kelionė į Mėnulį“. Nemačiusiems labai rekomenduoju pasižiūrėti, ypač spalvotą versiją. Spalvota versija buvo sukurta nespalvotą kino juostą spalvinant rankomis. 1993 m. buvo atrastas originali spalvota kino juosta, pagal kurią 2011 m. atkurtas ir pats filmas. Filmą galite pasižiūrėti čia: Kelionė į Mėnulį. Nemėgstantys tylos gali pasidairyti įgarsintos versijos.

Kodėl gi aš taip prikibau prie fantastikos. Ogi todėl, kad viskas prasideda nuo minties. Todėl savo duoklę Ž. Vernui atidavė ir parodos rengėjai, pateikdami žiūrovų teismui Ž. Verno aprašytos kapsulės modelį.

Ž. Verno aprašytas mėnulio kapsulės/raketos vidaus modelis

Kosmoso užkariavimą po Antrojo pasaulinio karo į priekį vedė kosminės lenktynės, vykusios tarp JAV ir Sovietų sąjungos. Šių lenktynių varomoji jėga buvo du inžinieriai: vokietis Verneris fon Braunas ir rusas Sergėjus Koroliovas. S. Koroliovo darbo rezultatas – į kosmosą iškeltas pirmasis palydovas Sputnik ir pirnasis žmogus kosmose – J. Gagarinas. Tuo tarpu V. Braunas nacistinei vokietijai sukūrė raketą V-2. Pasitraukęs į JAV jis dirbo prie Saturno programos JAV. Nešančioji raketa Saturn V buvo sukurta Apollo programai, išlaipinusiai žmones Mėnulyje. Parodoje eksponuojama V. Brauno vaikystės užrašų knygelė (1924 m.) su brėžiniais ir skaičiavimais. Atverstuose puslapiuose galima matyti įrašus rusų kalba – tai ištraukos iš Konstantino Ciolkovskio knygos. K. Ciolkovskis buvo rusų fizikas, laikomas astronautikos pradininku. Jis atliko apskaičiavimus ir siūlė naudoti kelių pakopų nešančiąsias raketas bei įrodė skysto raketinio kuro pranašumą. Deja, ilgą laiką jo darbai nebuvo rimtai vertinami ir pripažinti, tačiau būtent jis įkvėpė visą raketų inžinierių kartą.

Verner von Braun užrašų knygelė

V. Braunui duris į JAV besibaigiant Antrajam pasauliniam karui atvėrė jo, kaip raketų inžinieriaus pasiekimai. Buvo pro pirštus pasižiūrėta į jo ryšius su nacių partija. Vokietijoje V. Braunas sukūrė pirmąją pasaulyje skystuoju kuru varomą mažo nuotolio kovinę balistinę raketą V-2. Raketos prototipas 1942 m. pirmą kartą viršijo 80 km aukštį, o po kelių metų buvo pasiektas ir 200 km aukštis. Nuo 1943 m. raketos pradėtos gaminti masiškai. Parodoje eksponuojamas V-2 raketos elektromechaninis laikmatis, be kurio šios raketos nebūtų buvusios tokios sėkmingos. Kadangi raketa galėjo skrieti savarankiškai, o kompiuterių dar nebuvo, šis elektromechaninis laikmatis užtikrino kad reikiamos grandinės (pavyzdžiui varikliai) būtų įjungtos/išjungtos reikiamu momentu.

Raketos V-2 elektromechaninis laikmatis

Prasidėjus kosminėms lenktynėms technologijos pradėjo judėti septynmyliais žingsniais. 1957 m. spalio 4 d. Sovietų sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą – Sputnik. Palydovas 22 dienas siuntė signalus į Žemę ir dar 3 mėnesius skriejo aplink ją. JAV neatsiliko ir 1958 sausio 31 d. paleido savo pirmąjį palydovą Explorer 1. Informacija, gauta šiuo palydovu leido įrodyti Van Aleno radiacinių juostų buvimą. Van Aleno radiacinės juostos, tai tokios sritys (jų yra 2) aplink Žemę, kurioje koncentruojasi magnetinio lauko pagautos elektringosios dalelės.

Sputnik’as
Explorer 1 maketas (pats palydovas yra tik viršutinė (smailoji) dalis)

Kita kosminių lenktynių fazė – pirmasis žmogus kosmose. Kaip žinia, pirmasis žmogus kosmose pabuvojo 1961 m. balandžio 12 d. ir tai buvo J. Gagarinas . Parodoje  eksponuojamas J. Gagarino kostiumas. Po beveik mėnesio, gegužės 5 d. į kosmosą pakilo pirmasis amerikietis A. Šepardas.

J. Gagarino skafandras
Amerikiečių Mercury kapsulė žmogui į kosmosą iškelti
Amerikiečių Mercury projekto skafandras

Kita kosminių lenktynių fazė, kurioje į priekį išsiveržė amerikiečiai – žmogaus išlaipinimas Mėnulyje. Šią misiją padėjo atlikti V. Brauno sukurta raketa Saturn V. Ji pradėta naudoti 1967 m. Pirmuosius kartus bandomieji paleidimai buvo atliekami be įgulos. Pirmoji Saturn V raketa su įgula buvo panaudota Apollo 8 misijai. Šios misijos metu astronautai apskriejo aplink Mėnulį, bet į jį nenusileido. Po šio bandymo sekė dar kelios misiojos, ir galiausiai 1969 m. Apollo 11 misijos metu astronautai nusileido Mėnulyje. Paskutinį kartą raketa Saturn V buvo panaudota 1973 m., iškeliant Skylab kosminę stotį į Žemės orbitą. Parodoje ekponuojama nemažai modelių ir eksponatų, susijusių su Apollo programa.

Raketos Saturn V maketas

 

Apollo kapsulė
N. Amstrong’o, E. Aldrin’o ir M. Collins’o rankų liejiniai, naudoti skafandrų pirštinių gamybai
Mėnuleigis
Skafandras

1962 – 1973 m. amerikiečiai taip pat intensyviai dirbo prie Mariner programos. Programos metu buvo sukurta 10 zondų, kurių paskirtis buvo ištyrinėti Marsą, Venerą ir Merkurijų.

Mariner zondas

Išlaipinus žmogų mėnulyje prasidėjo kosminių stočių ir daugkartinių erdvėlaivių era. Sovietų sąjunga nelaimėjo žmogaus išlaipinimo Mėnulyje etapo, todėl susikoncentravo į ilgus kosminius skrydžius ir 1971 m. į kosmosą iškėlė pirmąją kosminę stotį Saliut. Amerikiečiai savo pirmąją kosminę stotį Skylab į Žemės orbitą iškėlė 1973 m.

Kosminės stoties Saliut maketas
Apranga/skafandras, naudotas Saliut kosminėje stotyje

1975 m. liepą buvo įvykdytas bandomasis Apollo – Союз eksperimentas – kosminių aparatų, atstovaujančių skirtingas valstybes susijungimas. Ši pirmoji tarptautinė misija laikytina kosminių lenktynių pabaiga.

Apollo ir Союз susijungimo maketas
Šis įrengimas, imituojanti Союз dalį buvo naudojamas treniruočių metu ruošiantis misijai

Amerikiečių daugkartinis erdvėlaivis shuttle pirmuosius bandomuosius skrydžius atliko 1981 m., ir intensyviai pradėtas naudoti nuo 1982 m. Buvo pagaminti 5 tokie daugkartiniai erdvėlaiviai (Columbia, Challenger, Discovery, Atlantis ir Endeavour), kurie įvykdė 135 misijas. Deja, du iš jų sudužo ir jų įgulos žuvo. Challenger sudužo 1986 m. pakilimo metu, o Columbia 2003 m. nusileidimo metu.

Tuo tarpu Sovietų Sąjunga buvo pradėjusi daugkartinių erdvėlaivių Buran programą. Daugkartinis erdvėlaivis atliko vieną nepilotuojamą misiją į kosmosą 1988 m. Erdvėlaivis sugadintas 2002 m., kuomet sugriuvo angaras, kuriame jis buvo saugomas. Pati Buran programa nutraukta subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Buran (kairėje) ir Shuttle (dešinėje)
Shuttle kabina

Kosminės stoties MIR pirmieji moduliai į kosmosą buvo iškelti 1986 m. veikė iki 2001 m. Stotis buvo surinkta kosmose per 10 metų. Stotis buvo naudojama kaip tyrimų laboratorija. Šioje kosminėje stotyje užfiksuotas rekordas – ilgiausiai kosmose išbuvo V. Poliakovas (347 dienas ir 8 val.). MIR kosminę stotį 2010 pakeitė Tarptautinė kosminė stotis (ISS – International Space Station).  Subyrėjus Sovietų sąjungai teises į stotį perėmė Rusija. Prasidėjo bendradarbiavimas tarptautiniu mastu ir stotyje pradėjo lankytis astronautai ir mokslininkai iš Europos, Azijos, Amerikos. Stotis pasibaigus finansavimui buvo nuleista 2001 metais.

Parodoje buvo eksponuojamas vieno iš MIR modulių maketas. Maketas erdvėje orientuotas taip, kad įėjus į vidų matomas vaizdas yra pavestas ant šono. Toks sprendimas sukelia šiokią tokią dezorientaciją, kurią buvo galima pajusti.

MIR maketo viduje

 

Modulis paverstas ant šono

 

MIR kosminė stotis
Dar vienas kosminės stoties MIR maketas

Parodoje buvo galima apžiūrėti įvairiausių įdomybių. Pavyzdžiui, paliesti Mėnulį (deja, į kadrą nepateko) – vienas iš eksponatų buvo Mėnulio uolienos gabalėlis. Taip pat buvo galima nusifotografuoti skafandre (eilė man pasirodė per ilga) arba išbandyti įvairius treniruoklius/simuliatorius. Pastarosios pramogos taip pat išvengiau, nes nebuvau įsitikinusi, ar tai suderinama su mano organizmu. Stipriai nesiplėsiu, tačiau kelias įdomybes dar parodysiu nuotraukose.

„Laimingoji“ auka simuliatoriuje
Kosminis tualetas
Kosminis maistas
Nesėkmingas legendinis kosminis Coca Cola apratas

Iš esmės, paroda man patiko. Jai buvo skirtos 2 valandos, kurių iš pradžių atrodė, kad bus per mažai, bet užteko pakankamai. Paroda įdomi, atskleidžią visą kosmoso užkariavimo raidą. Originalių eksponatų nedaug, tačiau maketai detalūs ir įdomūs. Todėl pradžioje turėjau klausimų, ar verta buvo tiek valandų sėdėti autobuse dėl kelių valandų pažioplinėjimo, galiu pasakyti kad verta.

Po parodos dar laukė trumpa 1,5 h. ekskursija po Varšuvą ir 1 val. laisvas laikas, per kurį buvo galima atsigerti kavos ar šiaip pasivaikščioti po senamiestį.

Varšuvos bastėja
Varšuvos senamiesčio gatvė
Varšuvos senamiestis. Kampe – siauriausias namas.
Įspūdingas paminklas A. Mickevičiui

 

Grojantis Šopeno suoliukas. Tokių suoliukų galima rasti įvairiose Varšuvos vietose.
Paminklas M. Kopernikui