Kalbant apie Vilniaus Kaziuko mugę, taip ir beldžiasi į galvą klišių kliše laikomas posakis „šurmuliuoja mugė“. Laisvoji Pipedija šiam reiškiniui net straipsnį yra paskyrusi. Savo duoklę šiai frazei atidaviau prieš kelis metus: Šurmuliuojantis Vilniaus Kaziukas – 2015. Dabar, rašydama apie šių metų Kaziuko mugę, galvoju, kaip čia to šurmuliavimo atsisakyti, nes šis apibūdinimas tarsi epoksidine derva prisiklijavęs prie pačios Kaziuko mugės – patikimai ir ilgam. Kaip jums tokie pasakymai, kuriuos, kaip sinonimus galima rasti internete: ūžia, gaudžia, klega, skamba, lala, aidi? Tikriausiai visai neblogai. Na, bet lietuvių kalbą ir jos vartojimą gal geriau palikime specialistams ir keliaukime prie pačios mugės.
Įspūdžiai nėra labai netikėti, panašiai kaip ir kiekvienai metais. Visko daug. Kilometrai prekeivių palapinių, įvairiausių dirbinių, tiek skoningų (mano subjektyvia nuomone), tiek nelabai. Pasivaikščiojus mačiau tiek labai kruopščiai padarytų originalių papuošalų ar šiaip smulkmenų, tiek tikrų auksarankiškų šedevrų, kad kildavo mintys, kiek čia darbo įdėta ir kruopštumo. Taip pat buvo ir tokių, kad atrodė, jog viskas labai mėgėjiškai ar atbulomis rankomis padaryta, bet juk tam ir mugė, kad galėtum ir save dirbinius parodyti ir į kitų darbus pasižvalgyti ir tobulėti. Kas nudžiugino – šiais metais nemačiau kopūstgalvių, na žinote, tų liaudies menininkų, kurie intensyviai morkas ir kopūstus ant prekystalio tarkuoja ir bando praeivius sudominti neįtikėtinais rankų darbo tarkavimo įrengimais. Progresas.
Mugėje lankiausi šeštadienio popietę. Žmonių jūra. Sunku ją nupasakoti, bet kad būtų vaizdžiau, pasakysiu, kad karts nuo karto iš to žmonių srauto sprukdavau lauk. Prie prekystalių grūstis tokia, kad tose susigrūdimo vietose ne tik kad prekystalių nesimato, tai dar kokia pikta moteriškė iš to įniršio, kad srautas strigo prie kurios nors maistu ar alumi prekiaujančios palapinės bando visą tą kamštį jėga pramušti. Jeigu esate nervingas – toks išbandymas žmonių srautu tikrai ne Jums. Čia judėti reikia lėtai, pasiduodant minios srautui, arba jeigu norisi greičiau, tuomet tenka nerti už palapinių ir žygiuoti iki norimo taško.
Katedros aikštėje buvo sukoncentruotos įvairios veiklos vaikams, taip pat čia įsikūrė ir įvairių organizacijų, renkančių paramą stendai. Šiek tiek kyštelėjau savo nosį į pramogų zoną. Viena iš jų – edukacinė paroda Siūlo kelias: tekstilės gamybos tradicijos Lietuvoje ir Norvegijoje XIX a. ir XX a. pradžioje. Pateiktuose stenduose pasakojama visa lino kelio istorija, nuo sėklos iki drabužio. Galima buvo ne tik stendus apžiūrėti, bet ir praktiškai pamatyti, kaip linas ten visais įmanomais būdais kankinamas, kol tampa nešiojamu produktu.
Kita vieta, kur užbėgau apsidairyti – triušių paroda. Čia buvo tikra laimė mažiesiems parodos lankytojams ir tikriausiai didelė nelaimė jų tėveliams. Laimė, todėl kad čia narvuose buvo pritupdyta visokios formos ir spalvos gyvų tikrų ilgaausių. Pūkuoti ir nelabai, maži ir dideli, balti ir margi pūkuotukai kaip magnetas laikė mažuosius mugės lankytojus prie narvų. O va tėveliams teko galvoti, kaip čia tą atžalą prikalbinti keliauti toliau, kad kamštis palapinėje nesusidarytų.
Buvo ir kitokių pramogų bei edukacinių užsiėmimų – cirko studija, ornitologų palapinė, mokslo kampelis, viduramžių riteriai ir pan., taigi veiklos visiems turėjo pakakti.
Šiais metais, kaip ir beje praėjusiais, atidaviau duoklę savo skrandžiui. Keptas sūris, gabalėlis vytintos mėsos, juoda duona, turkiški saldumynai ir kitokie gurmaniški, o gal ir ne visai gurmaniški skanumynai. Dar pirkau butelaitį midaus, kurio, kiek pamenu ankstesniais metais ne visuomet pavykdavo įsigyti. O čia taip iš karto tik atvažiavus moteriškė siūlo ir degustuoti ir įsigyti. O midus tikrai skanus, su kadagio uogomis. Reikės kokiai gerai progai palaikyti.
Apibendrinant, tai įspūdžiai visai neblogi. Ir nors žmonių daug, bet kadangi veiksmas vyksta gryname ore, tai ta minia taip neslegia, kaip buvo prieš savaitę vykusioje knygų mugėje, kur ta tvankuma tiesiog sekino. Vaikščiodama po mugę praleidau kokias 4 valandas, tačiau tikrai nebuvo nuobodu. Eisiu ir kitąmet.
