Pernai metais rašiau apie apsilankymą Aukštadvario regioniniame parke, kuris paliko dvejopą įspūdį (Dvaro beieškant arba popietė Aukštadvario regioniniame parke bei Aukštadvario regioninis parkas v2.0). Praėjusį sekmadienį, ieškant krypties, kur įdomiai praleisti pusdienį, mano žvilgsnis dar kartą nukrypo į Aukštadvario pusę. Šį kartą pasivaikščiojimo vinimi turėjo tapti praėjusį kartą neaplankyta Strėvos įgriuva, ir mane anąkart taip sužavėjęs Spindžiaus ežeras. Žaliojo tako maršrutas pateikiamas Aukštadvario regioninio parko tinklapyje. Nurodoma, kad maršruto ilgis yra 7,5 km, tačiau Endomondo suskaičiavo visus 9,5 km. Tai ne problema, nes oras buvo geras, vaizdai žali ir gražūs. Galiu patvirtinti, kad tako pavadinimas tikrai atitinka turinį.
Pažintinis takas prasideda prie Stankos ežero. Čia įrengta aikštelė automobiliams, stovyklavietė, pliažas. Vieta žinoma ir aktyviai lankoma, žmonių daug. Tačiau paėjus šiek tiek į šalį žvyrkeliu, kur prasideda Žaliasis takas, visa ta minia dingsta ir lieka tik ežerai, Strėvos upė, miškas ir uodai. Beje, apie uodus – apsaugos priemonės nuo jų, kaip ne lietuviai sako, is a must. Priemones turėjau, naudojau intensyviai, tačiau stabtelėjus jau buvo galima jausti uodų norą įveikti šiuolaikinės chemijos pramonės stebuklus. Kai kuriems tai padaryti netgi pavyko.
Takelis gana aiškus matosi, žolė pakraščiuose nupjauta, matyti, kad prižiūrima. Pačiame miške daug praūžusios vėtros ar škvalo pėdsakų. Išversti medžiai, kuriuos kartais reikia apeiti nukrypstant nuo pagrindinio takelio gana nemažu lanku. Visame take yra įrengti stendai su įdomesnių objektų ir vietų aprašymais. Tačiau ženklinimo mažai, todėl patarčiau su savimi turėti žemėlapį, tam atvejui, jeigu suabejotumėte, ar einate teisingu keliu. Kaip ir minėjau, žemėlapį galima rasti Aukštadvario regioninio parko tinklapyje, bet ten naudojamas maps.lt žemėlapis, kuris nėra labai draugiškas mobiliai aplinkai. Nesedeknamuose.lt galite rasti maršrutą, perkeltą į Google žemėlapius.
Pirmoji tako atkarpa driekiasi palei Stankos ežerą ir Strėvos upę ir vingiuoja per Spindžiaus miško sengirę. Pirmasis įdomesnis maršruto objektas – Šaltinių kalnelis. Toks kalnelis gamtoje gana retas reiškinys. Čia galima pamatyti visomis kryptimis čiurlenančius neužšąlančius šaltinėlius. Tokias vietoves, kaip beje ir daugumą šaltinių, senovės lietuviai laikė sakraliomis erdvėmis ir buvo manoma, kad šaltinio vanduo gydo.
Strėvos upė, į kurią suteka iš kalnelio besiveržiantys šaltiniai turėjo gana didelę reikšmę vietos gyventojams. Aplink nemažai vietovių, susijusių su Strėvos pavadinimu, pavyzdžiui Strėvos arba Mūro Strėvininkų gyvenvietės. Pats pavadinimas, kaip skelbiama informaciniame stende kildinamas iš žodžio sravati, reiškiančio tekėti, plūsti.
Spindžiaus miške yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių sengirių. Čia išskirta kertinės miško buveinės teritorija. Valstybinė miškų tarnyba pateikia apibrėžimą, kad kertinė miško buveinė yra toks miško plotas, kuris yra nepažeistas žmogaus veiklos (čia svarstau, kad tikriausiai todėl ten išvartyti medžiai taip nepatogiai keliautojams po kojomis guli), kuriame didelė tikimybė aptikti nykstančių, retų, specializuotų ir pan. rūšių. Apie nykstančiai ir retas rūšis, o konkrečiau lietuviškas orchidėjas, pasakoja stendas prie orchidėjų kalnelio. Šiuo metų laiku tai žolynais apaugusi kalvelė, kuri ne botanikui tikriausiai nepadarys didelio įspūdžio. Kadangi su botanika esu susipažinusi tik vidurinio išsilavinimo lygmenyje, kalvelė man nepasirodė ypatinga. Tačiau čia auga plačialapė klumpaitė, kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvai žydinčios kol kas neteko matyti, gal kažkurį pavasarį pasiseks.
Praėjus pro orchidėjų kalnelį takas pasuka Spindžiaus ežero pakrante. Šio ežero vanduo yra labai malonios akiai žalsvos spalvos, kurią ežerui suteikia čia augantys dumbliai. Einant ežero pakrante galima pastebėti, kad gausėja ir civilizacijos požymių. Žvejai valtyse, poilsiautojai ežere ir ant kranto, vaikščiotojai su šunimis ir kiti. Nors sengirė graži ir žalia, tačiau ši atkarpa man patiko labiausiai. Savaime suprantama, kad ne dėl poilsiautojų, o dėl paties ežero.
Einant ežero pakrante pasiekiama ežerų Spindžiaus ir Spindžiuko protaka. Tai vieta, kur susijungia du ežerai. Čia įrengtas stendas su regioninio parko žemėlapiu, taip pat suoliukai. Nuo šios vietos prasideda nuobodžiausia tako dalis (neįskaitant Strėvos įgriuvos). Nuo protakos reikia šiek tiek paėjėti keliu ir pasukti į žvyrkelį. Jo pradžioje galima apžiūrėti Drabužininkų pilkapius. Iki Strėvos įgriuvos žvyrkeliu reikia eiti pora kilometrų. Atsišakojančiuose miško keliukuose stovinčios mašinos leidžia įtarti čia esant ne tik poilsiautojų, bet ir grybautojų, nes iš miško girdėti susiūbavimai ir susišūkavimai. Beje, kalbant apie grybus, pakeliui sutikau kelis valgomus – sukirmijusį baravyką ir neapdairių poilsiautojų sutryptas kelias miniatiūrines voveraites. Reikės kada patikrinti įdėmiau.
Strėvos įgriuva yra dubens formos duobė. Vietinių dažnai vadinama Zapadla jama. Tai termokarstinės kilmės duobė, Velnio duobės, taip pat esančios Aukštadvario regioniniame parke, sesuo. Įgriuvos plotas – 1,5 ha, ilgis – 150 m, plotis – 100 m. Šlaitų aukštis – 20 m, polinkis – 18-25 laipsniai. Terminas termokarstinė kilmė reiškia, kad traukiantis ledynams šioje vietoje ledo luitas buvo užneštas sąnašomis, o ledui ištirpus po žeme susidariusi ertmė įgriuvo. Tai tiek faktų, o legendos pasakoja savo istoriją. Pasakojama, kad čia kadaise stovėjo smuklė, kurioje uliavodavo ir visaip kitaip linksmindavosi tikrai ne žalieji velniai. Vieną naktį jie čia susirinkę kelti vestuvių, o gaidžiui pragydus prasmego su visa smukle į žemę. Legendai priminti įgriuvos dugne kyšo stogo fragmentas.
Įgriuvos aplinka sutvarkyta, prie kelio ant šlaito įrengta apžvalgos aikštelė, aplink įgriuvą įrengtas 600 m ilgio pažintinis takas. Nuo įgriuvos iki pradinio maršruto taško, stovėjimo aikštelės, apie 600 m.
Trumpai apibendrinant, Žaliasis takas tikrai neblogas maršrutas savaitgalio išvykai ar ilgesniam pasivaikščiojimui. Su pastoviniavimais, stendų skaitymu, nedideliais nukrypimais į šonus ir pusvalandžiu poilsiui užtrukau apie 3,5 valandos. Todėl jeigu turite laisvą pusdienį, rekomenduoju išbandyti.