Praėjusį savaitgalį (gruodžio 4 d.) laikiausi labai įdomioje ekskursijoje su Gatvės Gyvos gidu Albertu aplink Vilniaus gynybinę sieną. Ekskursijos maršrutas driekėsi šalia miesto gynybinės sienos linijos. Ten kur gynybinė sienos likučių nesunaikino laikas ar miestiečiai, teliko klausytis pasakojimo, o tuose ruožuose, kur gynybinės sienos jau nebėra, teko pasitelkti vaizduotę. Jeigu Jums, kaip ir man, su vaizduote ne visuomet pavyksta susitarti, kaip pagalbinę priemonę siūlau žemėlapį.
.ID0610.jpg){kind=link}
Pažintį su Vilniaus miesto gynybinės sienos likučiais pradedame prie Šv. Teresės bažnyčios ir iš karto neriame į buvusio karmelitų vienuolyno vidininius kiemus. Iš čia puikia atsiveria išlikusios gynybinės miesto sienos vaizdas.
Vilniaus miesto gynybinė siena pradėta statyti 1506 m. baiminantis h antpuolių. Sienos statyba buvo patikėta visiems miesto gyventojams, jie buvo atleisti nuo karinės prievolės. Tačiau buvo griežtai žiūrima, kad prie sienos statybos prisidėtų kiekvienas miestietis. Nenorinčius buvo leista iškeldinti iš miesto ir jų žemes perduoti miestiečiams. Mikalojui Radvilai Senajam buvo patikėta užduotis sužymėti sienos teritoriją ir vartus. Siena buvo statoma gyventojų lėšomis. Kiekvienam gyventojui buvo paskirtas sklypas, kuriame jis turėjo mūryti sieną. Sienos ir vartų bokštai turėjo būti mūriniai, tačiau miestiečiams, kurie nepajėgūs išmūryti jiems paskirto ploto buvo leidžiama užtverti sieną stačių rąstų tvora. Sienos statyba užtruko apie 20 metų, sienos statyba buvo baigta 1522 m.
Kelionę tęsiame ir stojame prie Aušros (Medininkų) vartų. Tai vieninteliai išlikę senosios Vilniaus miesto sienos vartai. Per šiuos vartus vedančiu keliu buvo galima patekti į Lydą, Naugarduką. Jie kelis kartus perstatyti, tai labai gerai matyti pagal vartuose esančius elementus – jie išdėstyti nesimetriškai.
Palei gynybinę sieną keliaujame toliau link Subačiau vartų. Vartų bokštas stovėjo dabartinių Bokšto, Subačiau ir Stazdelio g. sankryžoje. Jo pamatų likučiai yra po Subačiau g. Šie vartai minimi nuo 1528 m. XVII a. vartai buvo rekonstruoti ir su bastėja sudarė vientisą gynybinę liniją. Atskirais laikotarpiais Subačiaus vartų bokšte yra buvęs miesto budelio būstas. Subačiaus vartų bokštas buvo nugriautas 1801 m. Plytos panaudotos kitiems objektams statyti ar rekonstruoti.
Vilniaus miesto bastėja ir Bokšto kalnas, kaip žinia, susijęs su garsiąją Vilniaus slibino Bazilisko lengenda. Tai geriausiems genų inžinerijos specialistams pavydą galinti sukelti būtybė, atsiradusi sukryžminus gaidį ir driežą. Ši būtybė sugebėdavo užmušti kiekvieną prisiartinusį savo žvilgsniu. Bazilisko čia jau seniai nematyti, o štai gražių vaizdų – apstu.
Pasukame link Užupio. Čia, prie Vilnelės, kur dabar yra tiltas su apačioje įsikūrusia undinėle, buvo Išganytojo vartai. Kiek tolėliau, už Švnč. Dievo Motinos stačiatikių katedros stovėjo Išganytojo bokštas. Bernardinų vartų bokštas buvo visai netoli Bernardinų bažnyčios. Pats bokštas nebuvo numatytas gynybai ir buvo silpnas, nes iš šiaurinės pusės miestą gynė Bernardinų bažnyčia.
Prie Bernardinų bažnyčios gynybinė siena nutrūksta. Čia ji nebuvo pastatyta. Atkarpa nuo Bernardinų bažnyčios iki Pilies g. buvo laikyta saugia dėl sudėtingo reljefo – kalvų ir tekančios Vilnelės. Šalia esanti pilių teritorija turėjo savo atskirą gynybinę sieną, kurią galima matyti žemėlapyje.
Marijos Magdalenos arba Šlapieji vartai stovėjo L. Stuokos – Gucevičiaus ir dabartinės Universiteto g. sankryžoje. Šlapiųjų vartų pavadinimą gavo dėl durpingos ir drėgnos teritorijos. O Marijos vardas atiteko dėl netoliese buvusios koplyčios.
Totorių vartai stovėjo dabartinių Benediktinių ir Totorių g. sankryžoje. Šie vartai pirmą kartą paminėti 1588 m.
Dabartinių Benediktinų ir Šv. Ignoto gatvių sankryžoje stovėjo Vilijos (Vilniaus) vartai.
Šiek tiek paėję senamiesčiu neriame į kelis kiemus, kuriuose galima pamatyti išlikusią Vilniaus gynybinę sieną.
Gidas pasakojo, kad labai nemaža dalis gynybinės sienos fragmentų yra pasislėpę Vilniaus pastatų sienose arba koridoriuose, kai kuriuose iš apsilankius galima pamatyti sienos likučius.
Išeiname į finišo tiesiąją – Pylimo gatvę. Joje taip pat galime sutikti gynybinės sienos fragmentų. Aplankome dar vieną kelis kiemus ir apžiūrime sienoje įrengtas šaudymo angas. Trumpam sustojame prie Pylimo ir Trakų g. sankryžos. Šioje vietoje buvo įrengti Trakų vartai. Pro vartus vedančiu keliu buvo galima nuvykti į Gardiną, Kijevą. 1974 m. prie Trakų varo įvyko susirėmimas tarp sukilėlių ir caro kariuomenės.
Dar viena stotelė – Rūdininkų vartai, kurie stovėjo dabartinių Rūdininkų ir Pylimo g. sankryžoje. Čia buvo kelias į Rūdininkus, šiuo keliu atvažiuodavo kunigaikščio svečiai. Kiek tolėliau, priešais dabartinį Halės turgų stovi spalvotas pastatas, kuris labai padeda įsivaizduoti čia kadaise stovėjusį Rūdininkų bokštą. Skverelyje tarp Visų Šventųjų ir Arklių gatvių galima pamatyti atidengtą gynybinės sienos fragmentą. Prie jo ekskursiją ir baigėme.
