Šventiniai orai tikrai nelepino nei gražiomis baltomis Kalėdomis, nei pasivaikščioti kviečiančia saule. Be to apie save pranešusi ir dėmesio pareikalavusi skaudanti gerklė bei gana aukšta temperatūra patupdė namie visam ilgam savaitgaliui ir stipriai pakoregavo planus aplankyti Kauno bei Biržų eglutes. Tiesa pasakius net ne pakoregavo, o visai atšaukė. Todėl radau šiek tiek laiko nupūsti dulkes nuo archyvo ir trumpai apžvelgti lapkričio 13 d. pasivaikščiojimą/ekskursiją/žygį po Panerius. Tikriausiai net užuominų nereikės, ir atspėsite, kas organizatorius. Taip, visiškai teisingai – Albertas iš Gatvės Gyvos. Pagrindiniai lankomi objektai – Senasis Vilnus – Kaunas kelias, Panerių tunelis, Panerių memorialas, Panerių skulptūrų parkas. Atstumas – apie 10 km.
Maršrutą pradedame prie senojo Vilnius – Kaunas kelio, kuriuo jau yra tekę kelis kartus pasivaikščioti (Senojo Vilnius – Kaunas kelio atkarpa). Tačiau jau nuo pat kelionės pradžios gidas pasuka nuo akmenuoto grindinio į kairę atsišakojusiu keliuku, pasakodamas, kad tikėtina, jog būtent šiuo maršrutu kažkada vedė senasis kelias. Stojame prie Šv. Jėzaus Nukryžiuotojo koplyčios ir kapinių, išklausome pasakojimą apie kelią, jo legendas, koplyčią ir kapines. Šiose kapinėse buvo palaidoti 1831 m. sukilimą malšinę kariai. Gidas atkreipia dėmesį į kapinėse esantį iki šių dienų išlikusį mūšyje žuvusio štabo kapitono Jegoro Svečino kapą žymintį juodo granito monumentą, esantį beveik pačiame kapinių centre. Apžiūrime jį ir pasukame prie už kapinių esančio paminklo, skirto Panerių mūšio aukoms atminti. Ant paminklo padaryti įrašai tiek lietuvių tiek lenkų kalbomis.
Viską apžiūrėję sukame atgal, tik šį kartą jau ne vieškeliu, o akmenimis grįstu grindiniu nusileidžiame atgal į Titnago g. Trumpai stabtelėję pasižiūrime į buvusį Vilniaus mėsos kombinatą Šaltupio g. ir judame link Žemųjų Panerių. Vaduvos g. yra įdomus medinis namas, kuriame šiuo metu įsikūrusi maisto prekių parduotuvė. Šis pastatas yra unikalus tuo, kad jis buvo čia perkeltas iš miesto centro. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai buvo pastatę 2 surenkamus kino teatrus Vilniuje – vieną Gedimino prospekte, kitą – prie geležinkelio stoties. Gedimino prospekte pastatytas kino teatras veikė ir pokariu. Vėliau pastatas buvo išmontuotas ir perkeltas į Vaduvos gatvę. Čia kurį laiką veikė kino teatras „Paneriai“.
Judame toliau per Žemuosius Panerius Vaduvos gatve iki geležinkelio pylimo. Čia yra garsusis lietvamzdis, kurį vietiniai gyventojai naudoja kaip priemonę kirsti nesaugią ir judrią Vilnius – Kaunas geležinkelio atkarpą. Šiuo metu lietvamzdžio galuose kabo įspėjamieji ženklai, kad čia eiti draudžiama, kelis kartus praėjimus buvo bandoma uždaryti grotomis, tačiau jas pastačius jos gana greitai būdavo nuimamos. Kitoje pylimo pusėje esančių Zuikių ir Voverių g. gyventojams, norintiems pasiekti miestą reikia vienokiais ar kitokiais būdais kirsti pylimą arba daryti daugiau kaip 15 km lankstą važiuojant autobusu ar automobiliu. Apsimetėme vietiniais ir pasinaudoję požeminiu keliu kirtome pylimą.
Kitoje pylimo pusėje prasideda Zuikių gatvė, turinti autobuso stotelę, kuri taip ir vadinasi – Zuikių stotelė. Vertinant pagal pavadinimą, čia turėtų būti visų miesto keleivių kontrolės darbuotojų mėgstamiausia vieta. Na, bet ne stotelės ieškoti atėjome. Vienas Panerių tunelio galas kaip tik išeina į Zuikių gatvę. Kadangi tai nėra gražioji tunelio pusė, ilgai čia netrunkame ir keliaujame ieškoti paradinės pusės. Kopiame į kalvą, po to žygiuojame per mišką ir neilgai trukus tunelis atsiveria visu gražumu. Čia stojame pailsėti, pasistiprinti ir išklausyti gido pasakojimo.
Panerių geležinkelio tunelį galima laikyti vienu žymiausių Vilniaus urbanistinių objektų. Tunelio matmenys: ilgis – 427 m., aukštis – 6,4 m., plotis – 8 m. Tunelis buvo pastatytas Rusijos imperijos geležinkleizacijos metu. 1857 m. Rusijos caras Aleksandras II įsakė tiesti geležinkelį Sankt Peterburgas – Vilnius – Varšuva, kuris turėjo turėti atšaką per Kauną į Kaliningradą. Lietuvoje šis geležinkelis buvo pradėtas tiesti 1858 m, pabaigtas – 1862 m. Tiesiant geležinkelį buvo pastatyti Kauno ir Panerių tuneliai. Sakoma, kad carą Akeksandrą II labai žavėjo Šveicarijos Alpėse iškasti tuneliai, todėl tiesiant geležinkelį buvo pasirinktas sprendimas įrengti tunelius.
Panerių tunelis pradėtas statyti 1859 m, baigtas – 1961 m. 1861 m. spalio 3 d. buvo surengtos tunelio atidarymo iškilmės, kurių metu Aleksandras II į sieną įmūrijo paskutinę plytą. Traukinių eismas geležinkeliu Sankt Peterburagas – Varšuva atidarytas 1862 m. kovo 15 d, tačiau eismas nebuvo labai intensyvus. Geležinkelis buvo naudojamas beveik šimtą metų. 1960 m. bėgiai buvo demontuoti, o tunelis uždarytas. Šiuo metu tunelis yra įgriuvęs keliose vietose ir dėl šių įgriuvų jame yra susiformavusios geros sąlygos šikšnosparniams, todėl tunelis paskelbtas šikšnosparnių buveinių apsaugai svarbia teritorija, todėl smalsuoliai, bandantys patekti į specialiai užtvertą ir tunelio gilumą raginami nuo planuojamų žygių susilaikyti, kadangi tokie vizitai kenkia čia žiemojantiems šikšnosparniams. Plačiau apie tunelyje gyvenančius šikšnosparnius galite paskaityti čia: Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugija: Panerių tunelis.
Ant tunelio sienos kabo lentelė, skelbianti, kad čia yra Institutum pataphysicum Vilnensis. Kas tas patafizikos universitetas kol kas man nepavyko padoriai suprasti. Gal Jums pavyks. Šiek tiek informacijos čia: Gegužės valkata: patafizika iki pabaigos.
Apžiūrėję tunelį keliaujame į Panerius. Paneriuose yra Panerių geležinkelio mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinė Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos. Per šį mazgą eina maršrutai į Kauną, Lydą, Minską, Grigiškes, Žemuosius Panerius. Čia yra įrengtas svarbus traukinių krovos ir sąstatų sudarymo taškas, veikia keleivinė stotis.
Už gero kilometro nuo keleivinės Panerių stoties yra įkurtas Panerių memorialas, primenantis apie čia įvykusią tragediją. Plačiau apie Panerių memorialą ir apsilankymą jame jau esu rašiusi straipsnyje Panerių memorialas, todėl neišsiplėsiu ir pasidalinsiu tik nuotraukomis.
Iš Panerių memorialo sukame link paskutinio objekto – Panerių skulptūrų parko, esančio už šiek tiek daugiau nei kilometro. Keliaujame palei geležinkelį ir gėrimės industrine panorama bei pravažiuojančiais traukiniais.
Panerių skulptūrų parkas įsikūręs Žarijų g. Parke esančios 6 skulptūros čia atsirado 1985 – 1986 m. vykusio simpoziumo „Skulptūra pramoniniame peizaže“ metu. Prisipažinkite, kiek iš Jūsų, žinojo čia esant skulptūrų parką? Susipažįstame su visomis skulptūromis ir šioje vietoje baigiame pasivaikščiojimą. Įspūdžiai tikrai labai geri, maršrutas įdomus. Reikės tikriausiai kada pakartoti.
