Ekskursija po Vilniaus oro uostą

Praėjusią savaitę pavyko užsiregistruoti į vieną iš nemokamų ekskursijų Vilniaus oro uoste. Nuo registracijos pradžios visos vietos buvo išgraibstytos per kelias valandas. Deja, bet kaip sparčiai norintys registravosi, taip pat sparčiai ir persigalvojo. Prie Kalėdinės eglutės išvykimo salėje susirinkome trise. Na, jeigu skaičiuosime ekskursijos gidą, tai ir visi keturi gausis. Ekskursiją vedė Aviacinių paslaugų skyriaus maršrutų plėtros vadybininkas Justas Rinkevičius. Tai žmogus, Vilniaus oro uoste atsakingas už naujų krypčių paiešką ir atvedimą į oro uostą. Kol laukėme, ar nepasirodys vėluojantys, trumpai žvilgtelėjau į lapelį, kurį gidas laikė rankose. Užsiregistravusiųjų gal apie 10. Lankomumas toks ne kažką. Tačiau kaip minėjo Justas, ir kitų ekskursijų lankomumas panašus. Taip kad statistinis vidurkis kaip ir išlaikytas.

Prieš pradedant ekskursiją gavome lankytojo korteles, kurios turi būti laikomos matomoje vietoje. Vėliau, prieš išeinant į oro uosto teritoriją dar gavome ir geltonas liemenes, be kurių teritorijoje lauke būti negalima. Ekskursiją pradėjome nuo išvykimo zonų, kur patenka keleiviai praėję saugumo patikrą. Į šią zoną patekome pro vidinį (darbuotojų) patikros punktą, kur patikrino, ar palikome namie visus draudžiamus daiktus. Peilių, žirklių, kitų aštrių daiktų ar ginklų nerasta, ir mes netrukus pradedame ekskursiją.

Ar žinojote, kad Vilniaus oro uosto išvykimo zonoje yra kino teatras? Pasirodo yra. Čia rodomi trumpametražiai filmai. Sprendimas originalus, ypač jeigu reikia ilgiau laukti, o po duty free slankioti nebėra nei noro nei jėgų. Keliaujant po išvykimo zoną vis trumpam stabtelėdavome vienoje ar kitoje vietoje, kur gidas papasakojo apie oro uosto istoriją, pirmuosius skrydžiui ir kitokių įdomių reikalų. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto terminalai yra pritaikyti pervežti 3,5 mln. keleivių per metus. Šiais metais šis skaičius jau buvo viršytas. Pervežta 3,7 mln. keleivių. Ir čia neskaičiuojant to laikotarpio, kuomet skrydžiai buvo vykdomi iš Kauno oro uosto, nes buvo vykdoma Vilniaus oro uosto nusileidimo tako rekonstrukcija. Tikslas – pasivyti Rygą, kuri per metus perveža apie 6 mln. keleivių.

Išėjome į oro uosto teritoriją ir trumpam užsukome į bagažo rūšiavimo skyrių. Čia patenka ir yra rūšiuojamas visas bagažas. Bagažo rūšiavimas priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, jeigu keleivis turi jungtinį skrydį ir turi persėsti į kitą lėktuvą, o bagažas turi keliauti kartu, tuomet toks bagažas paprastai dedamas taip, kad būtų grąžintas pirmiausiai. Į lėktuvus bagžas gali būti kraunamas laisvai, t.y. panašiai kaip į autobuso bagažinę, arba į specialų konteinerį, kuris atitinka bagažinės formą. Dar bagažo paskirstymas priklauso ir nuo piloto norų. Pavyzdžiui pilotas gali pageidauti, kad daugiau bagažo būtų kraunama į priekį, arba į galą.

Apsilankę bagažinėje sėdome į autobusiuką, kuriuo prasidėjo ekskursija po oro uosto teritoriją. Oro uosto danga yra subraižyta įvairiaspalvėmis linijomis. Vienos žymi automobilių judėjimo kelius, kitos – lėktuvų.  Taip pat sužymėtos lėktuvų stovėjimo zonos, kur lėktuvo stovėjimo metu negali patekti niekas, išskyrus aptarnaujantį personalą. Norint vairuoti automobilį oro uoste pakanka įprastinių teisių, tačiau vairuotojas turi būti išklausęs specialų kursą apie tai, kaip reikia važinėti po oro uosto teritoriją. Lėktuvas čia visuomet turi pirmenybę.

Autobusiukas trumpam stabtelėjo prie VIP zonos, iš kurios į skrydžius išvyksta aukščiausi šalies pareigūnai, įskaitant ir šalies prezidentę. Į VIP zoną galima patekti ir paprastiems mirtingiesiems. Tokios paslaugos kaina pirmam asmeniui 230,00 Eur, o antram ir likusiems grupės nariams – po 110 Eur. VIP salė turi visą įrangą, kuria atliekamas saugumo patikrinimas. Jeigu reikia, muitinės pareigūnai atvyksta į vietą. Tai pat čia yra ir darbo kabinetas, kuriame prieš skrydžius dirba šalies prezidentė, o esant reikalui ir kiti asmenys.

Apsukome ratą aplink oro uostą. Pasižiūrėjome į stovinčius lėktuvus, taip pat apžiūrėjome įvairius pastatus. Kadangi buvo ne piko metas, kylančių ar besileidžiančių lėktuvų beveik nebuvo. Gaila, nepavyko patekti į oro uosto gaisrinę. Nors gaisrinės automobilių ir nepamatėme, tačiau susipažinome su kita sunkiasvore technika, skirta oro uosto pakilimo takams valyti. Specialios mašinos valo sniegą, surenka visokias metalines detales. Siekiant apsaugoti nuo ledo, danga purškiama specialiu skysčiu. Skysčiu nuo apledėjimo taip pat purškiami ir lėktuvai.

Šioje vietoje pažintis su oro uostu baigėsi. 1,5 val. prabėgo gana greitai ir įdomiai. Tikėjausi šiek tiek daugiau „vau“ faktoriaus, tačiau nepaisant to, kad jo nebuvo, ekskursija buvo tikrai įdomi ir naudinga. Ekskursijos gidas Justas pasakojo įdomiai, su užsidegimu ir labai noriai atsakinėjo į visus užduodamus klausimus. Pasibaigus ekskursijai gana greitai pabėgau, bet mačiau kaip kiti du dalyviai, senelis su anūku, dar liko diskutuoti su ekskursijos gidu kažkokiu įdomiu, anūkišku klausimu. Apie tą pačią ekskursiją, bet truputį kitu kampu visai įdomiai parašė ir mano mėgstama blogerė Kūtvėla: Ekskursija po Vilniaus oro uostą.