Naujametinis Vilnius – 2018

Praėjusiais metais jau pasakojau, kaip smagu sausio 1 d. išeiti į miestą pasivaikščioti ir pravėdinti galvą, ką tik peržengusią dar vienų metų slenkstį. Šiuos įspūdžius galite rasti čia: Naujametinis Vilnius – 2017.  Žmonių gatvėse nedaug, o ir tie, kurie išlindo iš namų – gana apsnūdę. Lėtai šlifuoja miesto gatves, kas kavos puodelį apsikabinęs, kas antrąją pusę, o kas visą būrį vaikų. Šių metų pirmasis rytas, arba tiksliau diena, kadangi ryte dar tūnojau namie, išaušo gana ūkanota ir drėgna. Nors lietaus kaip ir nebuvo, tačiau drėgmė gana stipriai jautėsi. Maršrutą pasirinkau standartinį, su keliais lyriniais nukrypimais. Standartinis maršrutas: Katedros aikštė ir centrinė Vilniaus eglutė, Pilies gatvė ir eglutė Rotušės aikštėje, Bernardinų sodas, Trijų kryžių kalnas. Papildoma programa (maršrutas) – Bekešo kalnas, Stalo kalnas.

Skveras prie Mindaugo paminklo pasipuošęs lietuviškais sodais, kurie naktį yra apšviečiami. Tiesa pasakius buvau jų apžiūrėti prieš šventes, vakare, jau sutemus. Viskas kaip ir gražu, idėją užskaitau, tačiau man šiek tiek ryškumo trūksta.

Lietuviški sodai skvere prie Mindaugo paminklo
Šis sodas man patinka labiausiai. Realybėje – melsvos spalvos.

Pagrindinė rožinė miesto pantera, oj… eglutė visai įspūdinga, nors praėjusių metų sprendimas man patiko labiau. Čia tokia subjektyvi nuomonė, kurios labai nemažą dalį lemia praėjusiais metais paliktas įspūdis ir „draugystė“ su rožine spalva. Labai patiko šių metų eglutė Rotušės aikštėje. Lyginant su 2017 m. variantu, tai šiųmetinis man patiko labiau. Tie raudoni kaspinai labai pagyvina aplinką. O ir kupolinis miestelis visai neblogai įsikomponavęs. Negaliu pakomentuoti tų kupolų turinio, nes dauguma buvo uždaryti, bet žvelgiant per stiklą kažkaip visai jauku pasirodė.

Pagrindinė Vilniaus miesto eglutė
Miegantis Kalėdų miestelis prie centrinės Vilniaus eglės
Greeting from Vilnius
Eglutė Rotušės aikštėje
Eglutė ir kupolinis miestelis
Kalėdų miestelio kupolai
Ryškiai raudoni kaspinai šviečia iš toli
Eglutė

Bernardinų sodas, deja, šiais metais aptingo. Jeigu praėjusiais metais žavėjausi šviečiančiais elniukais ir inkilais, sulaukusiais Kalėdinių dovanėlių, tai šiais metais elniukas aptiktas tik vienas, o inkilai tokie liūdni atrodė. Na, gal tik nuo batono išsipūtusios antys, maitinamos panašiais tikslais kaip ir aš į miestą išsiruošusių vilniečių, suteikė šiai vietai šiokio tokio judesio.

Batonu peršertos antys Bernardinų sode
Šviečiantis elniukas

Pasivaikščiojimą po piliakalnių kompleksą prie Vilnelės į programą įtraukiau tikslingai. Nors šie objektai lankyti ne vieną kartą, bet prieš uždedant pliusiuką mano piliakalnių iššūkio žemėlapyje, užsimaniau dar kartą per šias kalvas perropoti.

Pasiropojimas po Vilniaus kalvas – 1
Pasiropojimas po Vilniaus kalvas – 2
Pasiropojimas po Vilniaus kalvas – 3. Šiandienai pakaks 🙂
Pabaigai vaizdas, dėl kurio ant Trijų kryžių kalno lipti verta visuomet. Ežiukas, oj… Vilnius, rūke

 

Ir pabaigai palinkėjimas. Jų tikriausiai sulaukėta pačių netikėčiausių ir nuobodžiausių. Todėl labai nesiplėsiu. Palinkėsiu tradiciškai, naujų ir netikėtų atradimų, potyrių, ir kelionių.

Parašykite komentarą