Trečioji diena prasidėjo pusryčiais ir trumpa diskusija apie tolimesnius dienos planus. Tiesa, pamiršau paminėti, kad ankstyvą rytą pažadino nuostabiai pavasariškai romantiškas vaizdas pro langą. Kadangi iš viešbučio reikia išsiregistruoti iki 12 val., nusprendėme tai padaryti iš karto po pusryčių. Lagaminą, o jeigu būti tiksliai, tai kelioninį krepšį, apsimetantį lagaminu palikome autobusų stotyje. Kadangi autobusas turėjo Ryga pasisotinusius keliautojus susirinkti apie 18 ar tai 19 val., tai prieš akis dar laukė visa diena įspūdžių.
Dar iš vakaro buvo nuspręsta, kad pirmąjį dienos pusdienį skirsime Latvijos Karo Muziejui (Latvijas Kara Muzejs). Pirmoji gera žinia taupiems – muziejaus lankymas nemokamas. Fotografuoti taip pat leidžiama, papildomai mokėti už tai nereikia. Norintys gali paskambinti ir iš anksto susitarti dėl teminės ekskursijos su gidu, kurios kaina 14,23 euro. Pavertus į senus gerus latus gautumėme 10 latų.
Muziejus įsikūręs parako bokšte (Pulvertornis). Šis bokštas, pastatytas 1330 metais buvo Rygos miesto gynybinės sienos konstrukcijos dalis. Bokštas ne kartą buvo rekonstruotas po įvairių karų. XVII a. bokštas buvo pavadintas Parako bokštu, kadangi jame buvo sandėliuojamas parakas. 1919 m. bokšte įsikūrė Karo muziejus. 1937-1939 m. pagal architekto A. Galindoms projektą buvo pastatytas priestatas. Šiuo metu Parako bokšte įsikūrusiame Karo muziejuje parengta nemažai įvairios tematikos ekspozicijų, su kuriomis verta susipažinti. Mėgstantiems tikslius skaičius galima paminėti, kad bokšto aukštis 25,6 m, skersmuo 14,3 m, o sienų storis – net 3 m.
Kadangi labai skubėti nebuvo kur, šiam muziejui skyrėme gana daug laiko. Tai tikriausiai buvo bandymas kompensuoti praėjusios dienos nesėkmę, kuomet dėl to, jog Istorijos ir jūrų navigacijos muziejus baigė darbą, nepavyko apžiūrėti visos ekspozicijos. Muziejuje ekspozicijos išdėstytos pagal tam tikrus Latvijos karinius laikotarpius. Trumpai apžvelgsiu kiekvieną iš jų. Galbūt bus įdomu susipažinti. Pateikiant ekspozicijų aprašymus buvo naudojama muziejaus tinklapyje pateikta medžiaga anglų kalba – Latvijos Karo muziejaus ekspozicijos.
Karo istorija IX – XVI a. Šiuo laikotarpiu dabartinės Latvijos teritorijoje nebuvo centralizuotos valstybės. Panašiai kaip ir Lietuvos teritorijoje egzistavo gentys, turėjusios savo apgyvendintas teritorijas: kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai ir lyviai. XIII a. Latvijos teritorija atiteko kryžiuočiams, kurie čia įkūrė Livonijos ordiną. Įsigalėjo feodalizmas. XVI a. po Livonijos karo (1558-1583 m) iširus ordinui Latvijos teritorija pateko Abiejų Tautų Respublikos žinion. Buvo įkurtos Kuršo ir Žiemgalos hercogystė ir Pardauguvos hercogystė, pavaldžios ATR. Nepaisant to, latviai sugebėjo išvystyti ir išlaikyti savo kalbą, tradicijas ir papročius. Ši ekspozicija turtinga įvairiais dokumentais – žemėlapiai, įvairūs raštai. Taip pat galima susipažinti su šiuo laikotarpiu naudotais ginklais.
Karybos istorija XVII – XVIII a. XVII a. pradžioje, kaip jau minėta, Latvijos teritorijoje buvo įsikūrusios Pardauguvos ir Kuršo hercogystės, pavadžios Abiejų Tautų Respublikai. Latvijos teritorija tapo mūšių lauku. ATR karas su švedais (1600 – 1629) bei Šiaurės karas (1700 – 1721) stipriai nualino šalį. Visi šalies gyventojai (nepriklausomai nuo to, didikai ar valstiečiai) privalėjo atlikti karinę tarnybą. Pasibaigus Šiaurės karui dalis Latvijos teritorijos (dabartinė Vidžemė) atiteko Rusijai. XVIII a. antroje pusėje, Rusijai atiteko Latgala (Latgale), 1795 į Rusijos imperiją pateko ir Kuršo ir Žiemgalos hercogystė. Šis karų laikotarpis nualino šalį ir lėmė ilgą ekonominę stagnaciją.
Latvijos kariai I Pasaulinio karo metu – 1914 – 1918 m. I-ojo Pasaulinio karo metu Latvijos teritorija priklausė Rusijos imperijai. Nuo pat pirmųjų karo dienų šalies gyventojai buvo įtraukti į karinius veiksmus. 1915 m. buvo suformuoti 9 Latvijos šaulių batalionai, kuriuos sudarė 8000 savanorių. Šį laikotarpį detaliai atspindi įvairūs eksponatai – ginklai, uniformos, nuotraukos.
Latvijos valstybės kūrimas ir laisvės kovos 1918-1920 m. Latvija savo nepriklausomybę paskelbė 1918 m. lapkričio 18 d. Nepriklausomybės paskelbimo metu Latvijos teritorija buvo okupuota vokiečių, Rusija grasė iš rytų. Ekspozicija leidžia susipažinti su Latvijos nacionalinės armijos kūrimosi istorija ir kovomis su rusų ir vokiečių monarchistais. Šiose kovose pagrindinę rolę vaidino palaikantys daliniai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Estijos bei Lenkijos.
Latvijos kariai pilietinio karo Rusijoje metu: 1918 – 1921 m. Civilinio karo Rusijoje metu Latvijos šaulių daliniai kovėsi abiejose pusėse tiek raudonarmiečių tiek baltagvardiečių gretose. Šioje ekspozicijoje galima pamatyti įvairių kariams priklausiusių daiktų bei dokumentų.
Latvijos valstybės gynyba 1920 – 1940 m. Čia galima pamatyti kaip buvo vystoma šalies gynybos sistema, kuri buvo pradėta kurti pasirašius taikos sutartį su sovietine Rusija. Pateikiama informacija apie armijos kūrimą ir vystymą, jos struktūra ir vadovybę. Galima susipažinti su karių uniformomis bei asmeniniais daiktais bei peržiūrėti video filmą apie Latvijos kariuomenę.
Latvija II-ojo Pasaulinio karo metais. II-ojo Pasaulinio karo pradžioje Latvija prarado nepriklausomybę. 3 kartus keitėsi rėžimas – šalį buvo okupavusi Sovietų sąjunga, po to Vokietija. Vėliau Latvija vėl pateko į Sovietų sąjungos sudėtį. Latvijos kariai kovėsi abiejose pusėse. Kaip teigiama Karo muziejaus tinklapyje, ekspozicijos sudarytojai stengėsi išlikti objektyvūs, kad lankytojas pats galėtų susidaryti nuomonę, jog nei viena okupacija neatnešė šaliai naudos. Karo žiaurumai atskleidžiami nuotraukose ir dokumentuose, kuriuos papildo ginklai ir kiti eksponatai. Žmogiškumas ir jo praradimas II-ojo Pasaulinio karo metais yra pagrindinis motyvas šiose ekspozicijos dalyje.
Sovietinės okupacijos laikotarpis Latvijoje ir išsivadavimas – 1945 – 1991 m. 1944 Sovietų sąjunga vėl okupavo Latviją. Prasidėjo represijos ir sovietinės ideologijos propaganda. Ekspozicijoje puikiai atskleidžiama to meto buitis ir pagrindinis jos akcentas – komunalinis būstas. Eksponuojama daug sovietinės propagandos ir ideologijos priemonių – plakatai, nuotraukos ir kt. Taip pat gausiai pateikiamas dokumentų. Ekspozicija baigiama iliustruojant nepriklausomybės atgavimą – eksponuojama nemažai gyventojų pasigamintų plakatų, naudotų 1991 metų barikadose.
Iš esmės muziejus man patiko. Jame tikrai daug archyvinės medžiagos – nuotraukų, dokumentų, žemėlapių, taip pat puikūs ir kiti eksponatai – ginklai, šarvai, asmeniniai karių daiktai ir kt. Turėtų patikti tiek besidomintiems karo tematika tiek šiaip smalsiems.
Rygos senamiestyje kavinėse kainos turistinės. T.y. pasirodė šiek tiek didokos, todėl buvo smalsu, ar visur taip. Muziejuje pasitaikė galimybė įsitikinti, kad galima pavalgyti ir už krikščionišką kainą. Muziejaus bokšte, rūsyje, veikia kavinė, siūlanti dienos pietus. Planavome čia užsukti tik kavos, tačiau pamatę dienos pietų pasiūlymus (visgi – pirmadienis), nusprendėme papietauti. Dienos pietų pasiūlymas panašus į tai, ką galime gauti ir Lietuvoje – sriuba, karštas patiekalas, gėrimas, na ir žinoma desertas. Kaina apie ~15 Lt žmogui (senokai jau kelionė vyko, tai skaičiai labai greitai išnyko iš atminties). Labiausiai nustebino desertas. Lėkštutėje papilta kisieliaus ir jeigu neklystu įdėtas šaukštas grietinėlės. Kažkaip neteko pas mus tokio išradimo matyti. Valgoma.
Po pietų likusią dienos dalį nusprendėme skirti pasivaikščiojimui po dar neapžiūrėtą centro dalį. Firminėje Laimos šokolado parduotuvėje nusipirkome lauktuvių. Leidomės nureketuojami gyvosios skulptūros – už fotografavimą į skrybėlę paaukojau 1 eurą. Pasivaikščiojimą pratęsėme prie latvių Laisvės paminklo. Ši žavi dama rankose iškėlusi laiko 3 žvaigždes, simbolizuojančias 3 istorinius Latvijos regionus. Monumentą sudaro 13 skulptūrų simbolizuojančių tautos, vertybes, idealus ir laisvės siekį. Sovietinės okupacijos metais paminklą norėta nugriauti, tačiau menininkams pavyko įtikinti valdžią, jog to daryti nereikėtų, nes skulptūra turi didelę meninę vertę ir jos nugriovimas bus įžeidimas visiems latviams. Skulptūros ideologija buvo pakeista. Viena iš versijų, kad sovietiniu laikotarpiu moteris laikanti žvaigždes buvo traktuojama kaip didžioji Rusija, laikanti iškėlusi rankose 3 žvaigždes, simbolizuojančias 3 Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kaip ten bebūtų ant popieriaus, latviams per visus metus paminklo reikšmė ir mintis nepakito. Plačiau apie Laisvės paminklo istoriją galima pasiskaityti straipsnyje Freedom Monument – a national symbol of Riga and Latvia.
Šalia Laisvės paminklo įrengtas gražus parkas. Meilės tiltelis, apkabinėtas spynomis, antys, mielai pozuojančios už kąsnį duonos ir kiti gražumai. Gaila, kad apsilankymo metu buvo ankstyvas pavasaris, ir žalumos beveik nematyti. Vasarą čia turėtų būti itin gražu.
Kitas objektas, kurį apžiūrėjome įdėmiau – stačiatikių Kristaus gimimo katedra (soboras). Ši šventovė yra viena iš didžiausių cerkvių Baltijos šalyse. Itin puošni ir įspūdinga. Neobizantinio stiliaus katedrą puošia penki kupolai. Pastatas pastatytas 1876-1884 m. išgyveno daug pokyčių ir renovacijų. Pirmojo Pasaulinio karo metu katedra buvo paversta liuteronų bažnyčia, vėliau vėl atiteko ortodoksams. Antrojo Pasaulinio karo metu buvo stipriai apgriauta, vėliau renovuota. Sovietų sąjungos laikotarpiu katedroje buvo įrengtas planetariumas, Mokslo rūmai, veikė kavinė. Latvijai atgavus nepriklausomybę, katedra buvo grąžinta ortodoksams. Buvome užsukę ir į katedros vidų. Viduje fotografuoti negalima, tačiau interjeras taip pat palieka didžiulį įspūdį.
Iš esmės šiame taške kelionė ir baigiasi. Trumpai pasigrožėję katedra iš šalia esančio parko pajudėjome link stoties. Nuo Esplanade aikštės Merkela gatve pasivaikščiojome iki geležinkelio stoties. Kadangi buvo dar šiek tiek laiko, užsukome į ją traukinių pasižiūrėti. Lyginant su Vilniaus geležinkelio stotimi vaizdas pasirodė liūdnokas. Atrodo, kad remonto čia nebuvo kokius 100 metų. Žinoma, perdedu truputį, bet tikrai ne kas. Traukiniai seni, viskas aptrupėję ir gana niūru. Pas mus daug gražiau ir tvarkingiau.
Trumpai apibėgome stoties rajoną. Į kadrą pateko Mokslų akademijos rūmai, nedidelė tačiau labai miela žaliomis sienomis ir mėlynais kupolais. Turint daugiau laiko, ir jį šiek tiek atidžiau planuojant, galima būtų visur į visų norį kyštelėti. O kol kas telieka tik nuotraukas žiūrėti.
Kelionė autobusu į Lietuvą praėjo sklandžiai. Parsivežėm daug įspūdžių ir norą apsilankyti Rygoje dar kartą.