Pirmą kelionės dieną baigėme sėkmingai. Kadangi neturėjome tikslaus plano, kas mūsų laukia kitą dieną, vakare šiek tiek apsitarėme, ką norėtumėme pamatyti. Aš pasiūliau ryte pavažiuoti kur nors arčiau link pramoninių rajonų, pasidairyti kaip atliekami krovos į laivus darbai, o po pietų laikantis pradinės idėjos planavome aplankyti kelis muziejus. Kadangi laukė pasivažinėjimas visuomeniniu transportu, įsigijome elektroninius bilietus parai. Tokio bilieto kaina 2,5 euro, jeigu gerai pamenu. Taip pat galima įsigyti bilietus keliems pravažiavimas, kelioms paroms ir pan. Daugiau informacijos apie elektroninių bilietų rūšis ir sistemos veikimą galima rasti „Rigas Satiksme“ tinklapyje. Mūsų įsigytas bilietas galiojo autobusuose, troleibusuose ir tramvajuose. Kaip paaiškino spaudos kiosko darbuotoja, bilietą reikia pažymėti kiekvieną kartą įlipus į transporto priemonę.
Pirmasis objektas kurį aplankėme antrąją kelionės dieną – turizmo informacijos centras. Šio vizito tikslas buvo susimedžioti detalų transporto planą ir pasirankioti lankstinukų apie muziejus ateičiai. Pakeliui dar šiek tiek paslankiojome po bundančią sekmadieninę Rygą, pritūpėme kavos, kadangi TIC dirba tik nuo 10 valandos, o mes, žinoma, atsibeldėme per anksti. Atsidarius TIC, įsigijome transporto žemėlapį už 1 eurą ir patraukėm pasivažinėti tramvajumi. Rygoje galima pamatyti tiek modernius žemagrindžius tramvajus, tiek senukus, neaišku jau kiek metų važinėjančius egzempliorius. Nežinau ar čia Latvijoje visuomet taip, ar Ryga labai ruošėsi Europos kultūros sostinės renginiams, bet tramvajai blizga. Nepaisant solidaus kai kurių transporto priemonių amžiaus, vidus yra perdažytas ir sutvarkytas, nėra šiukšlių, nepastebėjom ir įtartinos išvaizdos vietinių gyventojų. Centre valkataujančias matėm tik dvi kates. Tokiai situacijai paaiškinti galimos kelios versijos: a) benamių nėra; b) jų migraciją po miesto teritoriją riboja pareigūnai; c) ne sezono metas. Nesu linkusi tikėti pirmąja versija, todėl labiausiai tikėtini kiti variantai.
Nusižiūrėję tinkamą maršrutą sėdom į tramvajų. Iš tikrųjų planavome važiuoti šiek tiek giliau į miestą, bet pamatę iš esmės trokštamą vaizdą visai šalia, čia pat ir po ranka; nusprendėm, kad po to galim ko nors nespėti (šiek tiek nespėjom ir taip), nusprendėme išlipti ir pasivaikščioti šalia Rygos komercinio uosto (SIA “Rīgas Tirdzniecības osta”). Šiek tiek nedrąsiai paslankiojom aplinkui, bet pamatę kelias poras bėgikų ir 2 ar 3 dviratininkus, nusprendėme pasekti jų įkandin ir paėjėti arčiau Dauguvos. Taip atsidūrėme ant molo ir nenusivylėme. Toks užburiantis vaizdas. Dauguva – atrodo begalinio platumo. Šalia vykstantys krovos darbai ir sąstatai su žaliavomis, stumdomi pirmyn bei atgal. Ant molo miegančios jachtos, apleisto pastato griuvėsiai ir šeimyna stumianti vežimėlį su savo atžala. Toks kontrastų ir įvairovės žaismas. Žavu. Kad ir koks įspūdingas būtų senamiestis, ši vieta turi savo žavesio, ir tikrai buvo verta nukrypti nuo standartinio maršruto. Atgal į centrą grįžome tramvajumi.
Kad ir kaip būtų neoriginalu, papietavom CanCan picerijoje. Centre vietų kur galima pavalgyti tikrai daug. Prie visų įėjimų kabo meniu su kainomis, todėl visuomet galima pasitikslinti, ar maitinimo įstaiga atitinka piniginės storį. Iš pirmo žvilgsnio pasidairius aplink pasirodė brangoka. Tačiau kaip parodė trečioji diena, papietauti galima netgi ir labai nebrangiai. Apie taip papasakosiu vėliau.
Šiandien – muziejų popietė. Šiek tiek pavarčiau susirinktus lankstinukus ir bandėme išsirinkti tinkamiausius objektus. Iš esmės su lankytinų muziejų sąrašu buvau susipažinusi iš anksto internete, tačiau lankstinukai ir mūsų žioplumas padarė savo, todėl vakare šiek tiek graužiau nagus, dėl pasirinkto eiliškumo. O buvo taip. Vienas lankstinukas, aprašantis populiariausius muziejus ir juose vykstančias parodas buvo tik latvių kalba, todėl labai dėmesio nekreipdami į tekstą vadovavomės paveikslėliais. Kaip intelektualu, ar ne? Rygos dekoratyvaus meno ir dizaino muziejaus skiltį iliustravo senovinių kostiumų nuotraukos, ir tai suveikė kaip gera reklama, todėl įkalbėjau draugą aplankyti šį muziejų pirmą. O be reikalo. Pasirodo lankstinukas buvo 2013 metų ir kostiumų mes neradome. Atsigriebiau po kurio laiko Vilniuje, apžiūrėjusi šių kostiumų iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos ekspozicijas Vilniaus taikomosios dailės muziejuje: Praėjusių šimtmečių mada ir sakuros Vilniuje. Šis muziejus paliko dvejopą įspūdį. Šiaip nesu iš tų žmonių, kurie nuolat lanko meno parodas. Aš ten itin retas svečias. Mieliau renkuosi istorijos ar technikos muziejus. Iš kitos pusės – mėgstu rankdarbius, todėl taikomoji dailė ir menas gali būti įdomūs. Muziejuje tuo metu vyko paroda Rygos porceliano menas 1925-1940 m., supažindinanti su minėto laikotarpio tapybos darbais ant porcelianinių indų. Parodoje pristatomi darbai originalūs ir tikrai patraukia akį, todėl verta šią parodą aplankyti. Antrame aukšte įsikūrusioje muziejaus ekspozicijoje galima rasti originalių, tačiau ne visuomet suprantamų eksponatų. Tikriausiai meno mėgėjai dabar pliekia mane rykštėmis. Na ir tegul. Muziejui duodu riebų pliusą už lėkščių ir kitų porcelianinių indų ekspoziciją, o va į antrą aukštą tikriausiai neičiau. Įėjimas į dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus visas ekspozicijas kainuoja apie 4 eurus. Tiksliai nepamenu ar mokėjome už bilietą fotografavimui, bet jeigu ir mokėjome, tai bilieto kaina buvo kelių eurų eilės. Tiesa, nuotraukos gavosi nelabai kokybiškos, kadangi fotografuota be blykstės, o muziejuje nepakankamas apšvietimas fotografavimui, todėl nuotraukos tokios nevykusios. Atrinkau vieną kitą geriausią egzempliorių. Juk sakoma, blogam šokėjui… Tai čia panaši istorija.
Kitas aplankytas muziejus – Rygos istorijos ir navigacijos muziejus. Puikus muziejus, kuris turėtų atsidurti pirmoje lankytinų muziejų sąrašo vietoje. Rygos istorijos ir navigacijos muziejus tiesiog stebina eksponatų gausa. Kiekvienas Rygos istorijos laikotarpis atskleidžiamas skirtingose salėse. Muziejus didžiulis. 2 valandų laiko mums neužteko viską apžiūrėti, ir tai pabaigoje jau teko bėgte bėgti, kadangi muziejaus darbuotojos labai aktyviai ragino paskubėti, nes muziejus uždaromas, todėl nespėjome pamatyti jūrininkystei skirtų ekspozicijų. Tačiau sau tvirtai pasižadėjome, kad sugrįšime kitą kartą, ir šiam muziejui paskirsime daugiau laiko. Bilietas į Rygos istorijos ir navigacijos muziejų kainuoja 4,27 eurus. Už fotografavimą reikia mokėti papildomai. Plačiau apie muziejaus ekspozicijas galima pasiskaityti muziejaus svetainėje – Rīgas vēstures un kuģniecības muzejs.
Antrosios dienos Rygos tyrinėjimai čia ir baigėsi. Likusį laiką skyrėme maisto paieškoms ir pasivaikščiojimui po Rygos senamiestį. Atrodo, kad jis niekada negali atsibosti.