Kaip mes į Taliną važiavom

Rugsėjo pabaigoje buvau suplanavusi neilgas atostogas. Konkrečių minčių, kur norėčiau apsilankyti nebuvo, todėl dairiausi, gal koks įdomus variantas pasitaikys po ranka. Ir iš tiesų, tinklapyje kartu.lt pavyko įsigyti 2 bilietus kelionei į Taliną ir Parnu po 189,00 Lt. Kaina pasirodė priimtina už dviejų dienų kelionę autobusu su nakvyne viešbutyje. Tai pirmas kartas, kai pirkau kelionę iš agentūros. Kelionės organizatorius – VRK Travel. Tai brolių latvių kelionių organizatorius, kurį Lietuvoje atstovauja UAB „Inter Travel“. Kelionės aprašyme buvo numatyta, kad aplankysime Talino senamiestį bei Estijos kurortinį miestą Pernu. Pažintinė ekskursiją po Talino senamiestį – įtraukta į kelionės kainą. Taip pat už papildomą mokestį buvo galimybė sudalyvauti vakarinėje ekskursijoje, kurios tema legendos. Antrąją kelionės dieną buvo numatyta papildoma ekskursija autobusu. Vienos papildomos ekskursijos kaina – 10 eurų. Visa kelionės pirkimo tvarka ir procedūros gana nesudėtingos. Per nuolaidų tinklapį apmokėjus kelionę gavau unikalius nuolaidos kodus, kuriuos jeigu neklystu per parą reikėjo užregistruoti kelionių agentūroje. Registracija vyksta elektroniniu paštu. Maloni mergina patvirtino kad viskas gerai ir atsiuntė pasirašyti kelionių sutartį.

Keli spragtelėjimai pele perkant kelionę, parašas ant sutarties, 600 km autobusu ir mus pasitinka Talinas.
Keli spragtelėjimai pele perkant kelionę, parašas ant sutarties, 600 km autobusu ir mus pasitinka Talinas.

Sutarties gavimas ir pasirašymas mane šiek tiek suglumino, todėl pabandysiu papasakoti plačiau. Iš VRK Travel gavau laišką su prašymu pasirašyti sutartį. Pati sutartis buvo atsiųsta .docx formatu susipažinimui. Paskutinis sutarties lapas, kuriame pasirašo sutartį sudarančios šalys buvo prisegtas atskirai – dokumento formatas .pdf.  Aišku, kaip ir nieko čia tokio, bet iš esmės tokį pliką ir padriką lapą su parašais po to galima segti kur nori. Pavyzdžiui, prie dokumento, kuriame pažymima, kad parduodi jiems nelaimingą savo dūšią už galimybę paveizėti į Talino grožybes. Aš nesu teisininkė ir visų vingrybių neišmanau, bet mano kuklia nuomone turėtų būti kiek kitaip. Pasirašymui ir susipažinimui turėtų būti siunčiamas vientisas .pdf dokumentas, kuriame pasirašoma kiekviename puslapyje po tekstu, o paskutiniame puslapyje irgi po tekstu jau dedami pilni šalių rekvizitai, antspaudai, parašai ir visi kiti dalykai. Aišku, puslapiai turėtų būti sunumeruoti. Tai ne taip sudėtinga realizuoti. Šiaip nesu priekabi ir viskuo nepatenkinta niurgzlė, tačiau šis niuansas pasirodė šiek tiek nerimtai. Nežinau, kokią praktiką taiko kitos agentūros ir galbūt norėtųsi platesnio komentaro iš profesionalų, kaip tokie dalykai turėtų būti organizuojami. Reikės pasidomėti. Na, bet sutartį pasirašiau, sudėjau visas tas atskiras dalis į vieną dokumentą, kad man būtų ramiau, ir išsiunčiau. Dūšios kol kas nepareikalavo, tai tikriausiai viskas gerai.

Susitvarkius visus popierinius reikalus liko tik pasiruošti kelinei. Nusipirkom kelionių draudimą, susimetėm nedidelį krepšį ir ankstyvą rugsėjo 28 dienos rytą (dar prieš 4 val.) jau buvome Forum Palace aikštelėje, iš kurios paprastai išvyksta tokie smalsiais turistais prikimšti autobusai. Kaip jau ir minėjau, tai pirmoji mano tokio tipo ekskursija (arba pažintinė kelionė) autobusu. Pavasarį autobusu važiavom į Rygą, bet ten kelionę organizavomės savarankiškai. Iš karto pasakysiu – šį kartą autobusas pasirodė ankštokas. Lyginant su Ecolines siūlomu komfortu – čia kurį laiką jaučiausi kaip silkė statinėje. Visų pirma sėdynės labai arti viena kitos. Kelionės pradžioje nei priekyje nei gale mūsų niekas nesėdėjo, todėl jaučiausi gana patogiai. Kaune įsėdus naujiems keleiviams priekyje atsisėdo įlipę žmonės, ir norėdami kaip ir aš pasnausti iki galo atsilenkė sėdynę. Tapo šiek tiek ankštoka. Tačiau kadangi už manęs kol kas niekas nesėdėjo, drąsiai atsilenkiau sėdynę iki galo ir snaudžiau toliau iki Panevėžio, kur mūsų laukė autobuso papildymas naujais lietuviškais turistais. Čia mano komfortas baigėsi. Už mūsų įsitaisė dvi moteriškės, kurios akivaizdžiai trukdė mano atlenkta sėdynė, todėl teko ją grąžinti į normalią padėtį. Tačiau priekyje sėdintys ramiai sau snaudė toliau, todėl tapau įkalinta sėdynių gniaužtuose ir vis bandžiau rasti patogią poziciją. Po to, žinoma, apsipratau su erdvės trūkumu, kažkuriuo momentu priekyje sėdėję keleiviai atlenkė sėdynes į pradinę padėti ir kvėpuoti tapo daug lengviau. Iš esmės kažkokio stebuklo nesitikėjau, ir įsivaizdavau, kad greičiausiai viskas bus panašiai, kaip ir nutiko. Tačiau lyginant su ankstesne kelione į Rygą Ecolines autobusu – skirtumas akivaizdus.

Važiuojant į Taliną buvo padaryti 2 sustojimai. Sustojimų Kaune ir Panevėžyje neskaičiuoju, kadangi čia tik stabtelėjome paimti keleivių. Pirmasis sustojimas – degalinė kažkur tarp Panevėžio ir Latvijos sienos. Čia nusipirkom kavos ir nesveikų užkandžių. Pats laikas buvo budintis iš miegų ir pradėti grožėtis pakelės vaizdais. Pervažiavome sieną ir neužilgo priartėjome prie Rygos. Į pačią Rygą nevažiavome, apvažiavome aplink, tačiau akį džiugino Rygos hidroelektrinės užtvanka ir kiti apylinkių vaizdai. Gaila, nepadariau nuotraukų. Kažkaip nemėgstu fotografuoti pro važiuojančio autobuso langą, bet jeigu dažiau teks keliauti autobusu, matyt reikės pamėgti, nes dabar kalbu sausai apie visus pamatytus gražius vaizdus, o parodyti nėra ką. Teks tenkintis radiniais internete. Aišku, kelias tokias autobusines nuotraukas turiu iš antrosios kelionės dienos ir jas parodysiu, tačiau šiek tiek vėliau. Tačiau važiuojant į priekį deja, nei vienas kadras į fotoaparatą nepateko.

Rygos hidroelektrinė. Nuotrauka iš interneto
Rygos hidroelektrinė. Nuotrauka iš interneto. Autorius Dezidor, pagal CC BY 3.0 licenziją, iš Wikimedia Commons.

Po hidroelektrinės nieko įspūdingo pakeliui nepasitaikė ir sėkmingai pasiekėme Estijos sieną. Čia stabtelėjome geram pusvalandžiui. Buvusiame pasienio poste šiuo metu veikia nedidelė parduotuvė, greito maisto užkandinė ir kiti keliautojams aktualūs patogumai. Latvijos pusėje pasienyje akį traukė dvi ar trys vėjo jėgainės. Jos taip pat į kadrą nepateko. Šiek tiek pramankštinę kojas pajudėjome link Talino. Akį džiugino vėl pasikeitę gamtos vaizdai. Jeigu važiuojant per Latviją pakelėse augo pušynai arba dirbami laukai, tai Estijos miškas labiau mišrus. Tik priartėjus prie jūros vėl išdygo pušyno juosta, su protarpiais šmėkščiojančiu Baltijos jūros mėliu. Poetiška, ar ne?

Taliną pasiekėme jau gerai įdienojus, apie pirmą valandą. Čia mūsų laukė pirmoji pažinti su Talinu – pažintinė ekskursija po Talino senamiestį. Apie ją ir tolimesnius įspūdžius Taline papasakosiu netrukus.

Parašykite komentarą