Pilkos Žirmūnų sienos

Lapkričio 11 d., kuomet Šiaurės miestelyje siautė išpardavimų ir nuolaidų karštinė, Gatvės Gyvos gidas Albertas septintąjį kartą pakvietė pasivaikščioti aplink Žirmūnų blokus. Maršrutas detaliai aprašytas A. Kazlausko knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“. Šį kartą pavyko prisijungti ir man, todėl dalinuosi užfiksuotomis akimirkomis ir dar šviežiais įspūdžiais ir nauja informacija.

Žirmūnų pavadinimas turi kelias kilmės versijas, tačiau labiausiai tikėtina, kad pavadinimas atsirado iš jau ATR laikais buvusios nedidelės gatvės (arba labiau gatvelės) pavadinimo, kuri ėjo maždaug toje vietoje, kur dabartinė Žirmūnų gatvė. Ekskursiją pradedame prie Sporto rūmų, kurių likimas vis reguliariai aptariamas spaudoje. Sporto rūmų statyba baigta 1971 m. Rūmai buvo projektuojami taip, kad juose galėtų vykti ledo ritulio varžybos. Tačiau aikštelė suformuota taip, kad būtų lengvai transformuojama ir pritaikoma kitoms reikmėms, pavyzdžiui krepšinio ar kitoms varžyboms, koncertams. Sporto rūmai yra įtraukti kultūros vertybių registrą. Šiuo metu rūmai priklauso valstybei, juose planuojama įrengti kongreso rūmus. Buvo planai rekonstrukciją baigti 2019 m. tačiau projektai strigo, todėl numatoma rekonstrukcijos pabaiga – 2021 m (Sporto rūmų rekonstrukcija atidėta iki 2021 metų).

Sporto rūmai

Visai šalia sporto rūmų – Žalgirio stadiono likučiai. Stadiono vietoje intensyviai vyksta statybos, kur „Hanner“ iki 2018 m. pabaigos planuoja įrengti verslo centrą. Buvęs Žalgirio stadionas buvo pastatytas 1950 m. 1966 m. sumontuota vengriška švieslentė. Stadione vyko futbolo rungtynės, taip pat čia vykdavo ir Dainų šventės renginiai, įvairūs koncertai.

Už šių vartų šiuo metu vyksta statybos. Kažkada čia buvo Žalgirio stadionas.

Pasižiūrėję į stadiono griuvėsius trumpam stabtelėjome prie prokuratūros rūmų. Gidas paminėjo įdomų faktą, kad po pastato pastatymo čia pradėjusiems dirbti darbuotojams kurį laiką įstrižai sumontuoti langai kėlė nepatogumų, nes atrodydavo, kad pastatas siūbuoja, bet per laiką jie prie to keistumo priprato. Tokia dezorientacija visai įmanomas dalykas. Kuomet lankiausi NASA parodoje Varšuvoje, vienas iš eksponatų, į kurio vidų galima buvo užeiti, buvo pasuktas kampu, todėl buvo jaučiama dezorientacija. Įsivaizduoju, kad čia galėjo būti panašiai, tačiau gal ne taip stipriai išreikšta.

Prokuratūros pastatas

Iš karto už prokuratūros rūmų prasideda blokiniai Žirmūnų daugiabučiai. Vienas iš jų – pavyzdinis kooperatinis namas. Kooperatiniai namai pradėjo rastis po to, kuomet buvo 1962 m. Vilniuje ir Kaune buvo uždrausta statyti individualius namus. Kooperatiniai namai atsirado kaip prabangesnė ir komfortiškesnė komunalinių ir bendrabučio tipo namų alternatyva. Aukštos lubos (2,78 m), dideli butai (2-5 kambariai), patogus išplanavimas, kokybiškos medžiagos. Visa taip buvo panaudota statant šį kooperatinį daugiabutį. Šiuo metu namas yra renovuotas.

Pavyzdinis kooperatinis daugiabutis

Ropojame per blokinį kvartalą ir trumpai stabtelėjame prie akivaizdžiai iš konteksto iškrentančio pastato. Tai tarpukario Vilniaus lenkų puskarininkių namas. Pagal tipinį projektą  Kazliškių gatvėje buvo pastatyti 2 tokie namai, skirti puskarininkių šeimoms. Dar vienas toks namas yra Rinktinės gatvėje. Jis buvo skirtas karininkų šeimoms. Vietinė namo gyventoja, susidomėjo ekskursija ir išklausiusi gido pasakojimą pridėjo šiek tiek informacijos nuo savęs. Kai ką apie rastą lobį, ir kai ką apie savaime skraidančius puodus virtuvėje ir name gyvenančius vaiduoklius. Tikriausiai gerai, kad nei puodų, nei vaiduoklių ekskursijos metu nesutikome.

Lenkų puskarininkių namas Žirmūnuose
Puskarininkių namo fasadas

Dėl prieš taip paminėto fakto taip ir liko neaiški ta skiriamoji riba tarp normal story ir paranormal story, todėl panirę į apmąstymus pajudėjome link buvusio prekybos centro „Minskas“. Čia išklausę pasakojimą apie Žirmūnų išplanavimo ypatumus pro VRM rūmus patraukėme link Tuskulėnų rimties parko. VRM rūmuose lankiausi pavasarį, Open House Vilnius renginio metu. Tai buvo galimybė patekti į vidines patalpas, kur paprastu metu paprasti mirtingieji nelabai užklysta. Tikiuosi apie tai papasakosiu kada nors. Juk žiema puikus laikas prisėsti prie nuotraukų ir įspūdžių archyvo. Ekskursijos metu užsukome į pastato vidų, kur apžiūrėjome legendinį K. Simononio sietyną ir K. Stoškaus freską „Kultūra – Progresas – Sportas“.

Buvęs prekybos centras „Minskas“
VRM rūmai
Progresas

Kita stotelė, visai šalia esantis Tuskulėnų dvaras ir kolumbariumas. Dabartinio Tuskulėnų dvaro apylinkėse kadaise buvo keli kaimai, kurie su laiku išnyko. XVII – XVIII a. šalia Šeimyniškių (vieno iš kaimų) buvo dvaras, skirtas valdovo piliai aptarnauti, kuris vadintas Derevnictva (Horodnictva). Manoma, kad dvarą įkūrė Žygimantas Augustas. Dvaras keliavo iš rankų į rankas ir priklausomai nuo laikotarpio jį valdė įvairios didikų šeimos. XVIII a. viduryje dvaro valdos buvo suskaldytos ir padalintos į atskirus ūkius. Centrinis ūkis atiteko vienuoliams, Laterano kanauninkams. Būtent su jų veikla siejamas Tuskulėnų, kaip vietovės pavadinimo atsiradimas. Manoma, kad pavadinimas kilo iš Cicerono veikalo „Tuskulo pokalbiai“, kuriuo rėmėsi vienuoliai. Po trečiojo ATR padalijimo dvaras atiteko Rusijos iždui. Po to savininkai keitėsi dar ne karą, dvaras buvo tapęs net kultūriniu centru. 1944 m. sovietams okupavus Lietuvą dvaro rūmuose įsikūrė KGB ir kitų saugumo tarnybų vadovai. Nuo 1944 iki 1947 m. šalia dvaro esančiame parke buvo laidojami nužudyti antisovietinio pasipriešinimo dalyviai ir asmenys, kuriems mirties bausmė įvykdyta už padarytus kriminalinius nusikaltimus. Teritorija buvo saugoma, apie laidojimus visuomenė nežinojo. Tai, kad Tuskulėnų parko teritorijoje buvo laidojami žmonės paaiškėjo 1994 m. Atlikus tyrimus rasti 724 asmenų palaikai, iš jų 66 pavyko identifikuoti. Palaikai šiuo metu yra palaidoti Tuskulėnų parke įrengtame kolumbariume. Kolumbariume lankiausi pirmą kartą. Iš esmės tai apvali patalpa, kurioje į kriptas sudėtos vienodos urnos su mirusiųjų palaikais. Skliautą puošia mozaika, o centre šiuo metu eksponuojama instaliacija, skirta visų karų aukoms atminti. Iš išorės kolumbariumas suformuotas kaip pilkapis, kurio viršuje – karūna. Šią skulptūrą tikriausiai visi esate matę važiuodami pro šalį.

Tuskulėnų dvaro oficina
Detaliau 🙂
Dvaro rūmai
Kolumbariumo pilkapis su karūna

Apžiūrėjus Tuskulėnų teritoriją sėdome į troleibusą ir kelias stoteles važiavome iki buvusio prekybos centro „Žirmūnai“. Šiuo metu čia vyksta intensyvios statybos – statoma Lidl parduotuvė. Šiek tiek nuotraukų, kaip jis atrodė prieš šešerius metus pateikia tinklapis apleisti.lt: Žirmūnų prekybos centras. Prekybos centro simboliu buvo K. Kisielio skulptūra „Saulės džiaugsmas“, kažkada turėjusi metalinių detalių. Pasak gido, pradėjus planuoti Lidl, buvo mintis skulptūrą nugriauti, tačiau pasipriešinus vietinei bendruomenei susitarta, kad skulptūra išliks, tik bus truputį perkelta į šoną. Turėtų visai įdomiai atrodyti.

Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi vien tik penkiaukščiai namai. Ši dalis, kurioje buvo ir prekybos centras „Žirmūnai“ pasižymi savotiškais devynaukščiais namais, kurie pirmieji pradėti statyti būtent čia. Statant ir projektuojant šią Žirmūnų dalį buvo išnaudotas kalvotas reljefas, nepabijota namus pasukti kampu, buvo vengiama pravažiuojamų gatvių. Už puikiai įgyvendintus sprendimus šioje Žirmūnų dalyje 1968 m. buvo įteikta premija.

Kitoje Žirmūnų gatvės pusėje buvusi gamykla „Vilma“. Iki aštuntojo dešimtmečio tai buvo karinė radijo matavimo prietaisų gamykla, kuri vėliau pradėjo gaminti ir civilines prekes. Populiariausios jų buvo magnetofonai „Vilma“, „Rūta“, „Tonika“, „Skif“. Bankrotas jai paskelbtas 1994 m. Šiuo metu gamyklos patalpose veikia AB „Vilma“, kuri bankrutuoti net neketina. Tai sėkmingai vystomo gamybinio verslo pavyzdys. Įmonėje dirba apie 630 darbuotojų, metinė apyvarta 30-50 mln. Eur. Įmonė gamina elektros jungiklius ir kištukinius lizdus. Galbūt mažiau žinoma informacija, kad įmonėje taip pat gaminami keli įrenginiai pagal „Karcher“ užsakymą. Jeigu pamatysite „Karcher“ gaminį, kur kilmės šalis nurodyta Lietuva, tai galite būti garantuoti, kad jis iškeliavo iš AB „Vilma“ patalpų. Įmonė turi tiek gamybinius cechus, tiek R&D ir kitus gudrius skyrius, bei nemažai gamybinių staklių. Gana išsamų reportažą su video medžiaga apie apsilankymą AB „Vilma“ yra pateikęs Skirmantas Tumelis, straipsnyje Ginirojanti ikanomika. Rekomenduoju paskaityti.

„Vilma“

Nuo „Vilmos“ pasukome link Šiaurės miestelio, kur ekskursijoje dalyvavę vietiniai pasidalino vaikystės įspūdžiais apie važinėjančius tankus. Gidas dar papasakojo apie kelis čia buvusius objektus ir ekskursija baigėsi. Kokie įspūdžiai? Labai teigiami. Išklausiau nemažai įdomios ir naujos informacijos apie iš pažiūros pilką blokinį Vilniaus mikrorajoną, kuri leis į Žirmūnus pažvelgti truputį kitaip.

2 Comment

  1. Ele says: Atsakyti

    Aš vis dar neprisiruošiu tyrinėti gyvenamųjų rajonu. Netraukia, nors tu ką.

    1. Silwa says: Atsakyti

      Ele, o man jie savaip žavūs ir ir turi visokių įdomybių, todėl labai džiaugiuosi atradusi tokių netradicinių ekskursijų.

Parašykite komentarą