Kažkaip sugebu netinkamai susiplanuoti dienas įvairioms išvykoms. Jeigu šeštadienį, kuomet lankiausi Vilniaus knygų mugėje oras buvo puikus, tai sekmadienis pasitaikė apsiniaukęs ir snyguriuojantis. Iki pietų žiūrėjau į sniegą ir galvojau, ar verta nosį kišti į lauką. Noras pakvėpuoti grynu oru nugalėjo, ir aplankiau kelias prie Vilniaus esančias gyvenvietes.
Bukikškis (arba Bukiškės) yra miestelis (Wikipedia sako, kad kaimas) Vilniaus rajone, turintis 922 gyventojus (2011 m. duomenimis). Miestelyje yra Dievo Motinos cerkvė, Žemės ūkio mokykla. Kažkada čia buvo Bukiškių dvaras, priklausęs Radvilų šeimai. Iš Radvilų šis dvaras buvo atimtas po 1863 m. sukilimo. Dvaras atiduotas rusų generolui Božeranui, kuris čia ir pastatė cerkvę. Po I-ojo Pasaulinio karo, cerkvę norėta atiduoti katalikams, tačiau remiantis tuo, kad ją pastatė rusas ortodoksas, tai nebuvo padaryta. Po II-ojo Pasaulinio karo cerkvė buvo labai apgriauta, vėliau paversta mechanizatorių mokyklos sandėliu. Atstatyta ji buvo tik 2007 m.
Pasivaikščiojus miesteliu link tvenkinio (ar šiaip ežeriūkščio, kurio pavadinimo žemėlapis nemini) galima atrasti buvusio Bukiškio dvaro pastatų. Informacijos internete apie šį dvarą medžiagos negausu, todėl nelabai ką turiu ir papasakoti. Todėl tai, ką pamačiau – nuotraukose.
Miestelis nedidelis, todėl penkiais žingsniais galima viską apibėgti. Centre, visai šalia cerkvės yra Žemės ūkio mokykla. Kitoje gatvės pusėje nedidelis skveras, kuriame stovi kryžius. Dar įdomesnis namelis, prie kurios patupdyta pelėda. Ant pelėdos esantis užrašas skelbia, kad Bukiškio Žemės ūkio mokyklai – 70 metų. Ant namelio užrašas – muziejus. Apsnigtas takelis ir spyna ant durų leido suprasti, kad jis tikriausiai neveikia. Nepamačiau daugiau jokios informacijos. Spėčiau, kad čia galbūt galėtų būti Žemės ūkio mokyklos muziejus. Gal netyčia kas nors tame namelyje lankėsi, ir gali papasakoti plačiau?
Kita aplankyta gyvenvietė – Avižieniai. Atlasas neparodė čia jokių įdomybių, tai iš esmės užsukau tik dėl piliakalnio. Reikia kažkaip tą 2017 metų iššūkį įgyvendinti. Oras nebuvo palankus Avižienių tyrinėjimams, todėl tik užkopiau ant piliakalnio ir tiek. Tačiau pliusiuką užsidėti galima.
Į Vilnių pasukau pro Riešę. Čia netoliese sustojau prie Vilniaus žirgyno, kuris yra įsikūręs buvusio Kalnų Riešės dvaro teritorijoje.
Pasivaikščiojus aplink žirgyną pasukau ir į Didžiąją Riešę, kur apžiūrėjau Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią, pastatytą 1938 – 1939 m. Oras visai subjuro ir po apsukto rato aplink bažnyčią grįžau į Vilnių.
Šios trumpo pasivažinėjimo išvados:
- Nemoku pasirinkti tinkamo oro
- Vilniaus ir Vilniaus rajono keliai po žiemos tapo panašūs į minų lauką
- Žvyrkeliai panašūs ir į minų lauką ir į tarką
- Laukiu normalaus pavasario