Jau kelis metus iš eilės nepraleidžiu Vilniaus knygų mugės. Pradėjau galvoti apie priežastis, kodėl šitas renginys taip traukia. Ir, tiesa pasakius, jų, o ypatingai objektyvių, surasti gana sudėtinga. Na gerai, praėjusias metais išklausiau kelis pranešimus ir sumedžiojau keletą autografų. Tačiau šiemet tik pasivaikščiojau po stendus ir įsigijau keletą knygų. Tą patį galima buvo padaryti užsukus į bet kurį internetinį knygyną. Na, tarkim, sumokėjau keliais eurais pigiau, bet kadangi knygų urmu neperku, tai bilietas neatsipirks. Žiūrint pragmatiškai, šeštadienio popietę praleidau bandydama prasibrauti per minią žmonių prie mane dominančio stendo. Nepaisant to, eisiu ir kitais metais. Kažkas traukia. Gal tie čežantys knygų lapai, pakili nuotaika, kavos gurkšnojimas kampe, prie apskrito staliuko. Galimybė pasižiūrėti į kitus skaitančius žmones. Nors net jeigu ir nemėgsti skaityti, veiklos čia atsirastų. Plaukianti minia mąsliais veidais ir nuo oro trūkumo prie žemės spaudžianti tvankuma, kaip Golfo srovė srūvantis žmonių srautas, bandantis iš vienos konferencijų salės numigruoti į kitą. Keli pažįstami veidai, su kuriais persimeti viena kita fraze, ir dialogas visuomet vienodas: „O, labas?“, „Tai iki!“. Šios ir kitos smulkmenos suformuoją tą jaukiai pažįstamą knygų mugės įspūdį, kuris kiekvieną kartą toks pat, bet kartu ir kitoks. Tas įspūdis po metų vėl trauks, todėl ir vėl eisiu. Bet kalbant apie dabartį, trumpai papasakosiu apie tai ką pamačiau, ir ką sumedžiojau.
Bilietą į knygų mugę vienai dienai pirkau internetu (5 Eur), tаčiau eilės išvengti nepavyko, kadangi prisijungė draugė su dukra, kurios, deja, bilietų neturėjo. Todėl solidarizavausi ir stojau kartu į eilę laukti. O eilė, tiksliau eilės, buvo ilgos. Suvalgė apie 30 min. Patarimas, visuomet bilietus pirkite tik internetu. Trunka kelias minutes ir padeda išvengti eilių.
Kita eilė – prie rūbinės. Stovėjome panašiai. Rūbinė perpildyta, paltus paimdavo tik tuomet, kai kas nors atsiimdavo savuosius. Jau atstovėjus visą eilę kilo mintis, kad reikėjo pabandyti eiti į kitą rūbinę, bet laukti jau ilgai nebereikėjo. Gerai, kad prie kavos eilėje nereikėjo stovėti. Tačiau kiek mačiau pagal eilės ilgį, jeigu norėtumėm užkąsti, būtų reikėję stovėti dar vieną pusvalandį. Gal naują pavadinimą organizatoriams pasiūlyti – Knygų ir eilių mugė?
Bala nematė tų eilių, mano tikslas apžiūrėti knygų stendus. Apie minias žmonių pagrindinėje salėje ir oro trūkumą jau minėjau, todėl neišsiplėsiu, pereisiu prie svarbiausio. Medžioklės trofėjų. Knygų mugės metu įsigijau 3 knygas, o telefonas pasipildė viena programėle. Trumpai apie juos visus.
E. J. Morkūnas. Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai. Knyga išleista 2013 m. Nežinau, kodėl ji į mano rankas nepateko anksčiau, bet ilgai nedvejodama ja papildžiau savo biblioteką. Knygoje aprašomos iki šių dienų išlikusios technikos paveldo vertybės Lietuvoje. Knygų apie įvairius kelionių maršrutus, dvarus, piliakalnius, gamtos objektus yra daug, o štai vienoje vietoje suriktus inžinerinius statinius ir kitus technikos paveldo objektus sutiksime gana retai. Jeigu Jus domina tiltai, seniausi keliai, geležinkeliai, pašto stotys, malūnai, švyturiai, laikrodžiai ir kiti panašūs objektai, tai viską rasite vienoje vietoje.
G. Kulikauskas. Elektros boikotas: ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą. Knyga išleista 2015 metais. Ją, kaip ir kitą šio autoriaus knygą „Apelsinų kontrabanda: ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ jau seniai pavartau knygynuose. Gaila, kad „Apelsinų kontrabandos“ leidyklos stende nebuvo, bučiau pirkusi. Istoriką G. Kulikauską kol kas pažįstu daugiausiai iš fantastinių apsakymų. Pavyzdžiui, apsakymą „Pamatyti baltąjį šermukšnį“, publikuotą rinkinyje „Geriausia Lietuvos fantastika 2001“ tikrai visiems rekomenduočiau perskaityti. Grįžtant prie „Elektros boikoto“, tai turėtų būti įdomus pasakojimas apie Lietuvos istoriją. Perskaitysiu, ir Jums daugiau papasakosiu.
J. Kudirkienė. Valdovų meilės pėdsakais: Lietuva – Lenkija. Kol kas nieko apie šią knygą papasakoti negaliu, bet tai turėtų būti įdomus ir pikantiškas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos valdovus ir jų šeimas.
geoportal.lt programėlė. Trumpai pakalbėjus su programėlę pristatančia moterimi, sudomino tai, kad joje yra galimybė pasižiūrėti kai kuriuos istorinius ortofotografinius žemėlapius, taip pat yra piliakalnių žemėlapis, turistinis žemėlapis ir pan. Aišku, programėlė skirta labiau specialistams, ir viskas orientuota į juos, tačiau turistines ir pažintines galimybes reikės išsibandyti.
Pabaigai trumpai apie automobilių parkavimą. Laivės pr. buvo susiformavusi eilė laukiančių patekti į taip visų aptariamą purvingąją aikštelę. Laimės nebandžiau, o automobilį kaip visuomet pasistačiau Architektų g., Lazdynuose. Tai leido pasimėgauti gražia miesto panorama, atsiveriančia nuo viaduko.
